Baltų žemės ir Lietuva (baltų žemė)

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltų žemės ir Lietuva (baltų žemė)

Baltų žemės vs. Lietuva (baltų žemė)

Baltų genčių teritorijos Baltų žemės – teritoriniai-politiniai vienetai, XI–XIII a. egzistavę dabartinės Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (istorinė Palenkė), Kaliningrado srities (istorinė Prūsija), Baltarusijos teritorijose, sukurti baltų genčių: prūsų, skalvių, jotvingių, žemaičių, lietuvių (aukštaičių), sėlių, žiemgalių, kuršių ir latgalių. Lietuva, arba Lietuvos žemė (rusėn. Литовьская земля) – aukštaičių genties, mažesnės jų kilties, apie IX ir X a. sąvartąar apie 1000 m.

Deltuva (baltų žemė)

Deltuva (galimi rekonstrukciniai variantai *Dėviltava, *Dveltuva, *Dieveltuva, *Dėviltuva ir kt.; rusėnų k. Diavo(l)tva, Diaveltva), Volynės metraštyje (ties 1219 ir 1265 m.) ir Lietuvos metraščių legendinėje dalyje minima baltų genties (*deltuvos?) ar vienos iš lietuvių kilčių žemė.

Baltų žemės ir Deltuva (baltų žemė) · Deltuva (baltų žemė) ir Lietuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »

Jotvingiai

Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.

Baltų žemės ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Lietuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Baltų žemės ir Lietuva · Lietuva ir Lietuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai (rytiniai senlietuviai)

Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.

Baltų žemės ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Lietuva (baltų žemė) ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Baltų žemės ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuva (baltų žemė) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Nalšia

Nalšia, arba Nalšėnai (vok. Nalsen, Naalse; rusėnų k. Нальщаны, Нальщане), tiksliai neidentifikuotos atskiros rytų baltų nalšėnų genties ar aukštaičių genčių žemė.

Baltų žemės ir Nalšia · Lietuva (baltų žemė) ir Nalšia · Žiūrėti daugiau »

Neris (baltų žemė)

Neris – Vokiečių ordino XIII–XIV a. šaltiniuose minima viduramžių lietuvių ar jiems giminingos rytų baltų genties žemė.

Baltų žemės ir Neris (baltų žemė) · Lietuva (baltų žemė) ir Neris (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Baltų žemės ir Vokiečių ordinas · Lietuva (baltų žemė) ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »