Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Bielsko žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795)
Bielsko žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) turi 42 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Augustavas, Balstogė, Balstogės departamentas, Bielskas, Bockai, Branskas, Choroščius, Dainava (baltų žemė), Drohičino žemė, Goniondzas, Haličo-Voluinės kunigaikštystė, Jasionuvka, Jotvingiai, Kleščeliai, Knišinas, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Mažosios Lenkijos provincija, Mazovija, Melniko žemė, Narevas (Hainuvka), Naugarduko vaivadija, Naujoji Rytų Prūsija, Orlia, Palenkės vaivadija (1793), Prūsijos karalystė, Raigardas (Grajevas), Rusijos imperija, ..., Slanimo gubernija, Suražas, Trakų vaivadija, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Tykocinas, V amžius pr. m. e., Vokiečių ordinas, XIII amžius, XIV amžius, 1513 m., 1569 m., 1795 m.. Išplėsti indeksą (12 daugiau) »
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas Antrasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų įvyko 1793 m.
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Bielsko žemė · Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Augustavas
Augustãvas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, ties Mėtos upe ir Augustavo kanalu.
Augustavas ir Bielsko žemė · Augustavas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Balstogė ir Bielsko žemė · Balstogė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Balstogės departamentas
Balstogės departamentas – 1795–1807 m. buvo vienas iš dviejų Naujosios Rytų Prūsijos provincijos departamentų.
Balstogės departamentas ir Bielsko žemė · Balstogės departamentas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Bielskas
Biẽlskas (arba Palénkės Biẽlskas) – miestas ir miesto tipo valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje.
Bielskas ir Bielsko žemė · Bielskas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Bockai
Bòckai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 18 km į pietvakarius nuo Bielsko ir apie 53 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės.
Bielsko žemė ir Bockai · Bockai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Branskas
Bránskas – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, 25 km į vakarus nuo Bielsko ir apie 69 km į pietvakarius nuo vaivadijos centro Balstogės.
Bielsko žemė ir Branskas · Branskas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Choroščius
Chòroščius – miestas Lenkijos šiaurės rytuose.
Bielsko žemė ir Choroščius · Choroščius ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Bielsko žemė ir Dainava (baltų žemė) · Dainava (baltų žemė) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Drohičino žemė
Drohičino žemė – LDK Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki 1513 m. ir Palenkės vaivadijos 1513-1795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės šiaurės rytų Lenkijoje.
Bielsko žemė ir Drohičino žemė · Drohičino žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Goniondzas
Gòniondzas – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Goniondzo valsčiuje, Monkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Bielsko žemė ir Goniondzas · Goniondzas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Bielsko žemė ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Jasionuvka
Jasionuvkà – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 16 km į rytus nuo Monkų ir 33 km į šiaurę nuo Balstogės.
Bielsko žemė ir Jasionuvka · Jasionuvka ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Bielsko žemė ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Kleščeliai
Kleščèliai – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Kleščelių valsčiuje, Hainuvkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Bielsko žemė ir Kleščeliai · Kleščeliai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Knišinas
Kni̇̀šinas – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Knišino valsčiuje, Monkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Bielsko žemė ir Knišinas · Knišinas ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Bielsko žemė ir Lietuviai · Lietuviai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Bielsko žemė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Bielsko žemė ir Liublino unija · Liublino unija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Mažosios Lenkijos provincija
Mažosios Lenkijos provincija – nuo 1347 m. Lenkijos karalystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Bielsko žemė ir Mažosios Lenkijos provincija · Mažosios Lenkijos provincija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Bielsko žemė ir Mazovija · Mazovija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Melniko žemė
Melniko žemė – LDK Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki 1513 m.
Bielsko žemė ir Melniko žemė · Melniko žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Narevas (Hainuvka)
Nãrevas – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 21 km į šiaurę nuo Hainuvkos ir apie 33 km į pietryčius nuo vaivadijos centro Balstogės, šalia Narevo upės.
Bielsko žemė ir Narevas (Hainuvka) · Narevas (Hainuvka) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Naugarduko vaivadija
Naugarduko vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.
Bielsko žemė ir Naugarduko vaivadija · Naugarduko vaivadija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Bielsko žemė ir Naujoji Rytų Prūsija · Naujoji Rytų Prūsija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Orlia
Òrlia – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 11 km į pietryčius nuo Bielsko ir apie 47 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės.
Bielsko žemė ir Orlia · Orlia ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Palenkės vaivadija (1793)
Palenkės vaivadija buvo trumpalaikis Abiejų Tautų Respublikos, Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo 1793 m. iki 1795 m. dabartinės Lenkijos šiaurės rytuose.
Bielsko žemė ir Palenkės vaivadija (1793) · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Palenkės vaivadija (1793) ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Bielsko žemė ir Prūsijos karalystė · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Prūsijos karalystė ·
Raigardas (Grajevas)
Raigardas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje, Raigardo valsčiuje prie Raigardo ežero ir Jegžnios upelio.
Bielsko žemė ir Raigardas (Grajevas) · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Raigardas (Grajevas) ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Bielsko žemė ir Rusijos imperija · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Rusijos imperija ·
Slanimo gubernija
Slanimo gubernija – gubernija Rusijos imperijos vakaruose.
Bielsko žemė ir Slanimo gubernija · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Slanimo gubernija ·
Suražas
Sùražas – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Narevo aukštupio slėnyje, šalia Narevo upės.
Bielsko žemė ir Suražas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Suražas ·
Trakų vaivadija
Trakų vaivadija – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Bielsko žemė ir Trakų vaivadija · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Trakų vaivadija ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Bielsko žemė ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Tykocinas
Tykòcinas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Balstogės apskrityje, Tykocino valsčiuje, prie Narevo upės, Bebro upės žemumoje.
Bielsko žemė ir Tykocinas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Tykocinas ·
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Bielsko žemė ir V amžius pr. m. e. · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir V amžius pr. m. e. ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Bielsko žemė ir Vokiečių ordinas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Vokiečių ordinas ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Bielsko žemė ir XIII amžius · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Bielsko žemė ir XIV amžius · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir XIV amžius ·
1513 m.
1513 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1513 m. ir Bielsko žemė · 1513 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Bielsko žemė · 1569 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Bielsko žemė · 1795 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Bielsko žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Bielsko žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) panašumų
Palyginimas tarp Bielsko žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795)
Bielsko žemė yra 74 santykius, o Palenkės vaivadija (1513–1795) turi 90. Kaip jie turi bendro 42, Jaccard indeksas yra 25.61% = 42 / (74 + 90).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Bielsko žemė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
