Greičiau nei naršyklėje!
35 santykiai: Altarija, Bijutiškio apylinkė, Bijutiškio šv. Onos bažnyčia, Bijutiškio dvaras, Dešimtinė, Dubingiai, Dubingių apylinkė, Dubingių šv. Jurgio bažnyčia, Dubingių seniūnija, Giedraičiai, Giedraičiai (giminė), Gubernatorius, Inturkės valsčius, Jogaila, Kernavė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos nepriklausomybės kovos, Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų valsčius, Parapija, Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos imperija, Stirna (ežeras), Stirnelė, Utenos apskritis, 1385 m., 1478 m., 1542 m., 1791 m., 1926 m., 1927 m., 1947 m., 1950 m., 1971 m., 1995 m..
Altarija
Altarija – kunigo altaristos, nebegalinčio dirbti pastoracinio darbo ir gyvenančio „iš altoriaus“, t. y. iš tikinčiųjų aukų už religinius patarnavimus, namai, ūkis.
Nauja!!: Bijutiškis ir Altarija · Žiūrėti daugiau »
Bijutiškio apylinkė
Bijutiškio apylinkė (arba Bijutiškių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.
Nauja!!: Bijutiškis ir Bijutiškio apylinkė · Žiūrėti daugiau »
Bijutiškio šv. Onos bažnyčia
Bijutiškio šv.
Nauja!!: Bijutiškis ir Bijutiškio šv. Onos bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Bijutiškio dvaras
Bijutiškio dvaras – dvaras Molėtų rajone, Dubingių seniūnijoje, Bijutiškyje.
Nauja!!: Bijutiškis ir Bijutiškio dvaras · Žiūrėti daugiau »
Dešimtinė
Dešimtinė – religinis judaistų ir krikščionių mokestis (duoklė), sudarantis 1/10 tikinčiojo pajamų, kuris skirtas dvasininkijos išlaikymui.
Nauja!!: Bijutiškis ir Dešimtinė · Žiūrėti daugiau »
Dubingiai
Dubingiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kuris taip pat kartais vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krante.
Nauja!!: Bijutiškis ir Dubingiai · Žiūrėti daugiau »
Dubingių apylinkė
Dubingių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.
Nauja!!: Bijutiškis ir Dubingių apylinkė · Žiūrėti daugiau »
Dubingių šv. Jurgio bažnyčia
Senoji bažnyčia Dubingių šv.
Nauja!!: Bijutiškis ir Dubingių šv. Jurgio bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Dubingių seniūnija
Dubingių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Molėtų rajono savivaldybės pietuose.
Nauja!!: Bijutiškis ir Dubingių seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Giedraičiai
Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų.
Nauja!!: Bijutiškis ir Giedraičiai · Žiūrėti daugiau »
Giedraičiai (giminė)
1800 m. tapytas giminės herbas Giedraičiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų kunigaikščių giminė.
Nauja!!: Bijutiškis ir Giedraičiai (giminė) · Žiūrėti daugiau »
Gubernatorius
Gubernatorius ('valdytojas') – gubernijos, valstijos ar kartais kitokio stambaus administracinio vieneto valdytojas.
Nauja!!: Bijutiškis ir Gubernatorius · Žiūrėti daugiau »
Inturkės valsčius
Inturkės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Bijutiškis ir Inturkės valsčius · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Bijutiškis ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Kernavė
Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus.
Nauja!!: Bijutiškis ir Kernavė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Bijutiškis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos nepriklausomybės kovos
Lietuvos nepriklausomybės kovos – karai su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija, kuriuose Lietuva dalyvavo 1918–1920 m.
Nauja!!: Bijutiškis ir Lietuvos nepriklausomybės kovos · Žiūrėti daugiau »
Molėtų rajono savivaldybė
Molėtų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose.
Nauja!!: Bijutiškis ir Molėtų rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Molėtų valsčius
Molėtų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Bijutiškis ir Molėtų valsčius · Žiūrėti daugiau »
Parapija
Parapija ('rajonas') – pirminis organizacinis religinės bendruomenės vienetas, padalinys.
Nauja!!: Bijutiškis ir Parapija · Žiūrėti daugiau »
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Nauja!!: Bijutiškis ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Bijutiškis ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Stirna (ežeras)
Stirna arba Stirnavas – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Giedraičių, ties Bijutiškiu.
Nauja!!: Bijutiškis ir Stirna (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Stirnelė
Stirnelė – viensėdis Molėtų rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo Stirnių kaimo, prie kelio.
Nauja!!: Bijutiškis ir Stirnelė · Žiūrėti daugiau »
Utenos apskritis
Utenos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje.
Nauja!!: Bijutiškis ir Utenos apskritis · Žiūrėti daugiau »
1385 m.
1385 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1385 m. · Žiūrėti daugiau »
1478 m.
1478 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1478 m. · Žiūrėti daugiau »
1542 m.
1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1542 m. · Žiūrėti daugiau »
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1927 m. · Žiūrėti daugiau »
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1947 m. · Žiūrėti daugiau »
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »
1971 m.
1971 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1971 m. · Žiūrėti daugiau »
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bijutiškis ir 1995 m. · Žiūrėti daugiau »
