11 santykiai: Atominė masė, Atomo branduolys, Branduolinė energija, Branduolinė reakcija, Branduolinis ginklas, Branduolinis reaktorius, Egzoterminis procesas, Fotonas, Gama spinduliai, Grandininė branduolinė reakcija, Neutronas.
Atominė masė
Atominė masė, atominis svoris (M) – santykinis dydis, rodantis, kiek kartų cheminio elemento atomo masė didesnė už standartinį atominės masės vienetą(amv), kuris yra lygus 1/12 anglies izotopo 12C masės.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Atominė masė · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Branduolinė energija
Prancūzijoje Branduolinė energija – tam tikra branduolinė technologija, kuri naudoja kontroliuojamąbranduolių dalijimąsi (žr. grandininė branduolinė reakcija) išlaisvinti energijai, naudojamai varomajai jėgai, šildymui ir elektros generavimui.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Branduolinė energija · Žiūrėti daugiau »
Branduolinė reakcija
thumb Branduolinė reakcija – branduolinės fizikos terminas, reiškiantis procesą, kurio metu du atomų branduoliai arba branduolys ir elementariosios dalelės sudaro kitokius branduolius ir/ar elementariąsias daleles, negu pradinės.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Branduolinė reakcija · Žiūrėti daugiau »
Branduolinis ginklas
Nagasakio numesta atominė bomba „Dručkis“ Branduolinis ginklas (dar vadinamas atominiu ginklu) – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energijąir turintis milžiniškągriaunamąjągaliąlyginant su įprastiniais sprogmenimis.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Branduolinis ginklas · Žiūrėti daugiau »
Branduolinis reaktorius
Šveicarijoje Branduolinis reaktorius – įrenginys, skirtas pradėti ir kontroliuoti nepertraukiamągrandininę branduolinę reakciją.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Branduolinis reaktorius · Žiūrėti daugiau »
Egzoterminis procesas
Egzoterminis procesas charakterizuoja procesąarba reakciją, kuri išskiria energiją(šilumos pavidalu).
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Egzoterminis procesas · Žiūrėti daugiau »
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Fotonas · Žiūrėti daugiau »
Gama spinduliai
Gama spinduliuotė, sklindanti iš atomo branduolio. Gama spinduliai (γ spinduliai) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0,01 nm (3\cdot 10^ Hz), o fotonų energija >100 keV.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Gama spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Grandininė branduolinė reakcija
Grandinine branduoline reakcija vadinama tokia branduolinės reakcijos rūšis, kai vienos reakcijos produktai, susidūrę su medžiaga, sukelia tolimesnes reakcijas.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Grandininė branduolinė reakcija · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Branduolio dalijimasis ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »