Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija
Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino vaivadija (1474–1795), Palenkės Biala, Rusijos imperija, Trakų vaivadija, Vlodava, 1566 m..
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Bresto vaivadija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Liublino vaivadija ·
Liublino vaivadija (1474–1795)
Liublino vaivadija – 1474–1793 m.
Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija (1474–1795) · Liublino vaivadija ir Liublino vaivadija (1474–1795) ·
Palenkės Biala
Radvilų rūmų tvirtovės bokštas Šv. Onos bažnyčia Šv. Antano bažnyčia Palénkės Bialà – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Bresto vaivadija ir Palenkės Biala · Liublino vaivadija ir Palenkės Biala ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Bresto vaivadija ir Rusijos imperija · Liublino vaivadija ir Rusijos imperija ·
Trakų vaivadija
Trakų vaivadija – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Bresto vaivadija ir Trakų vaivadija · Liublino vaivadija ir Trakų vaivadija ·
Vlodava
Vlodavà – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Vlodavos apskrityje, Liublino vaivadijoje.
Bresto vaivadija ir Vlodava · Liublino vaivadija ir Vlodava ·
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1566 m. ir Bresto vaivadija · 1566 m. ir Liublino vaivadija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija panašumų
Palyginimas tarp Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija
Bresto vaivadija yra 42 santykius, o Liublino vaivadija turi 129. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 4.09% = 7 / (42 + 129).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
