Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Būdvardis ir Lyvių kalba
Būdvardis ir Lyvių kalba turi 21 dalykų dažni (Unijapedija): Įnagininkas, Baltų kalbos, Daiktavardis, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Kalbos dalis, Kilmininkas, Latvių kalba, Linksnis, Naudininkas, Pažyminys, Priešdėlis, Priesaga, Skaitvardis, Slavų kalbos, Vardažodis, Vardininkas, Vietininkas.
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Būdvardis ir Įnagininkas · Lyvių kalba ir Įnagininkas ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Būdvardis · Baltų kalbos ir Lyvių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Būdvardis ir Daiktavardis · Daiktavardis ir Lyvių kalba ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Būdvardis ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Lyvių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Būdvardis ir Galininkas · Galininkas ir Lyvių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Būdvardis ir Gramatinė giminė · Gramatinė giminė ir Lyvių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Būdvardis ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Lyvių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Būdvardis ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Lyvių kalba ·
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Būdvardis ir Kalbos dalis · Kalbos dalis ir Lyvių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Būdvardis ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Lyvių kalba ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Būdvardis ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Lyvių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Būdvardis ir Linksnis · Linksnis ir Lyvių kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Būdvardis ir Naudininkas · Lyvių kalba ir Naudininkas ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Būdvardis ir Pažyminys · Lyvių kalba ir Pažyminys ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Būdvardis ir Priešdėlis · Lyvių kalba ir Priešdėlis ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Būdvardis ir Priesaga · Lyvių kalba ir Priesaga ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Būdvardis ir Skaitvardis · Lyvių kalba ir Skaitvardis ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Būdvardis ir Slavų kalbos · Lyvių kalba ir Slavų kalbos ·
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Būdvardis ir Vardažodis · Lyvių kalba ir Vardažodis ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Būdvardis ir Vardininkas · Lyvių kalba ir Vardininkas ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Būdvardis ir Lyvių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Būdvardis ir Lyvių kalba panašumų
Palyginimas tarp Būdvardis ir Lyvių kalba
Būdvardis yra 36 santykius, o Lyvių kalba turi 380. Kaip jie turi bendro 21, Jaccard indeksas yra 5.05% = 21 / (36 + 380).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Būdvardis ir Lyvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
