Panašumai tarp Dainava (baltų žemė) ir Salyno sutartis
Dainava (baltų žemė) ir Salyno sutartis turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaitija, Dainava (baltų žemė), Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Narevas, Nemunas, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis.
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Dainava (baltų žemė) ir Žemaitija · Salyno sutartis ir Žemaitija ·
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Dainava (baltų žemė) ir Dainava (baltų žemė) · Dainava (baltų žemė) ir Salyno sutartis ·
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Dainava (baltų žemė) ir Lenkijos karalystė · Lenkijos karalystė ir Salyno sutartis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Dainava (baltų žemė) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Salyno sutartis ·
Narevas
Prie Lomžos miesto Prie Drozdovo kaimo Ostrolenkos mieste Prie Biendziugos kaimo Šalia Tikocino bažnyčios Šalia Suražo bažnyčios Ostrolenkos mieste Šalia Gura Strenkovos kaimo Narevas įteka į VysląSiemianovskių ežeras Narevas, Narvė arba Naura – upė Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose; dešinysis Vyslos intakas (tačiau dalyje šaltinių nurodoma kaip Vakarinio Bugo intakas).
Dainava (baltų žemė) ir Narevas · Narevas ir Salyno sutartis ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Dainava (baltų žemė) ir Nemunas · Nemunas ir Salyno sutartis ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Dainava (baltų žemė) ir Vokiečių ordinas · Salyno sutartis ir Vokiečių ordinas ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Dainava (baltų žemė) ir Vytautas Didysis · Salyno sutartis ir Vytautas Didysis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Dainava (baltų žemė) ir Salyno sutartis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Dainava (baltų žemė) ir Salyno sutartis panašumų
Palyginimas tarp Dainava (baltų žemė) ir Salyno sutartis
Dainava (baltų žemė) yra 122 santykius, o Salyno sutartis turi 45. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 4.79% = 8 / (122 + 45).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Dainava (baltų žemė) ir Salyno sutartis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: