Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Dalelių fizika ir Elektromagnetinė sąveika
Dalelių fizika ir Elektromagnetinė sąveika turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Bozonas, Elektronas, Elektros krūvis, Elementarioji dalelė, Fotonas, Gravitacija, Kvarkas, Miuonas, Neutronas, Silpnoji sąveika, W ir Z bozonai.
Bozonas
Satijenas Bozė Bozonas – dalelė, turinti sveikąarba nulinį sukinį.
Bozonas ir Dalelių fizika · Bozonas ir Elektromagnetinė sąveika ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Dalelių fizika ir Elektronas · Elektromagnetinė sąveika ir Elektronas ·
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Dalelių fizika ir Elektros krūvis · Elektromagnetinė sąveika ir Elektros krūvis ·
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Dalelių fizika ir Elementarioji dalelė · Elektromagnetinė sąveika ir Elementarioji dalelė ·
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Dalelių fizika ir Fotonas · Elektromagnetinė sąveika ir Fotonas ·
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Dalelių fizika ir Gravitacija · Elektromagnetinė sąveika ir Gravitacija ·
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Dalelių fizika ir Kvarkas · Elektromagnetinė sąveika ir Kvarkas ·
Miuonas
Miuonas, μ- – elementari dalelė.
Dalelių fizika ir Miuonas · Elektromagnetinė sąveika ir Miuonas ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Dalelių fizika ir Neutronas · Elektromagnetinė sąveika ir Neutronas ·
Silpnoji sąveika
Silpnoji sąveika arba silpnoji jėga (kartais – silpnoji branduolinė jėga) – viena iš fundamentaliųjų sąveikų, pasireiškianti beta skilimo (neutrono atomo branduolyje) metu ir subatominių dalelių tarpusavio sąveikoje.
Dalelių fizika ir Silpnoji sąveika · Elektromagnetinė sąveika ir Silpnoji sąveika ·
W ir Z bozonai
W ir Z bozonai – elementariosios dalelės, pernešančios silpnąjąsąveiką.
Dalelių fizika ir W ir Z bozonai · Elektromagnetinė sąveika ir W ir Z bozonai ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Dalelių fizika ir Elektromagnetinė sąveika turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Dalelių fizika ir Elektromagnetinė sąveika panašumų
Palyginimas tarp Dalelių fizika ir Elektromagnetinė sąveika
Dalelių fizika yra 38 santykius, o Elektromagnetinė sąveika turi 22. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 18.33% = 11 / (38 + 22).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Dalelių fizika ir Elektromagnetinė sąveika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
