Greičiau nei naršyklėje!
15 santykiai: Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Bendrinė kalba, Daiktavardis, Dviskaita, Esperanto, Gramatika, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Kečujų kalba, Skaitvardis, Tarmė, Tiurkų kalbos, Tupių–gvaranių kalbos, Veiksmažodis.
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Daugiskaita ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Daugiskaita ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Daugiskaita ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Daugiskaita ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Nauja!!: Daugiskaita ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Esperanto
Esperanto kalbos bei judėjimo vėliava Esperanto kalbos kūrėjas L. L Zamenhofas. Nuotrauka daryta 1895 Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst.
Nauja!!: Daugiskaita ir Esperanto · Žiūrėti daugiau »
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Nauja!!: Daugiskaita ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Daugiskaita ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Daugiskaita ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kečujų kalba
Kečujų kalba (Runa Simi) – indėnų kalba, kuria kalbama Pietų Amerikoje.
Nauja!!: Daugiskaita ir Kečujų kalba · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Daugiskaita ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Daugiskaita ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Nauja!!: Daugiskaita ir Tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Tupių–gvaranių kalbos
Tupių–gvaranių kalbos – tupių kalbų šeimos pošeimis, kuriam priklauso 11 grupių ir 53 kalbos.
Nauja!!: Daugiskaita ir Tupių–gvaranių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Daugiskaita ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
