Greičiau nei naršyklėje!
51 santykiai: Abliatyvas, Arabų kalba, Asmuo (gramatika), Austronezinės kalbos, Avestos kalba, Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Bendrinė kalba, Chantų kalba, Daugiskaita, Fryzų kalbos, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Gotų kalba, Gramatinis skaičius, Homofonas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Inuitų kalbos, Kilmininkas, Kirčiuotė, Koptų kalba, Lietuvių kalba, Limburgiečių kalba, Maltiečių kalba, Mansių kalba, Mikmakų kalba, Naudininkas, Nencų kalba, Paradigma (kalbotyra), Priegaidė, Samių kalbos, Sanskritas, Sebuanų kalba, Semitų-chamitų kalbos, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senovės graikų kalba, Simonas Daukantas, Skaitvardis, Slovėnų kalba, Sorbų kalbos, Tagalų kalba, Tarpukaris, Uralo kalbos, Vardininkas, Veiksmažodis, Vietininkas, ..., XX amžius. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Dviskaita ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Arabų kalba
Arabų kalba (.
Nauja!!: Dviskaita ir Arabų kalba · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Dviskaita ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Austronezinės kalbos
Austronezinės kalbos – kalbų šeima, kuriai priklausančios kalbos paplitusios Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno salose, kai kuriomis kalbama ir žemyninėje pietryčių Azijos dalyje, malagasių kalba vartojama Madagaskare.
Nauja!!: Dviskaita ir Austronezinės kalbos · Žiūrėti daugiau »
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Nauja!!: Dviskaita ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Dviskaita ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Dviskaita ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Dviskaita ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Dviskaita ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Dviskaita ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Dviskaita ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Chantų kalba
Chantų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti ugrų kalbų grupei.
Nauja!!: Dviskaita ir Chantų kalba · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Dviskaita ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Fryzų kalbos
Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 fryzų Šiaurė jūros pakrantėje Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Nauja!!: Dviskaita ir Fryzų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Dviskaita ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Dviskaita ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Gotų kalba
Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.
Nauja!!: Dviskaita ir Gotų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Dviskaita ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Homofonas
Homofonas – vienodai tariami, bet skirtingai rašomi žodžiai, homonimų variantas.
Nauja!!: Dviskaita ir Homofonas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Dviskaita ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Dviskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Inuitų kalbos
Inuitų kalbos – penkių tarpusavyje giminingų kalbų grupė.
Nauja!!: Dviskaita ir Inuitų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Dviskaita ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Nauja!!: Dviskaita ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »
Koptų kalba
Akmuo su koptų inskripcijomis Koptų kalba − semitų-chamitų šeimos kalba, senosios egiptiečių kalbos paskutinė stadija.
Nauja!!: Dviskaita ir Koptų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Dviskaita ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Limburgiečių kalba
Limburgiečių kalba (Limburgs) – indoeuropiečių kalbų šeimos iš germanų prokalbės kilusi germanų kalbų grupės kalba, dažnai laikoma olandų arba vokiečių kalbų tarme.
Nauja!!: Dviskaita ir Limburgiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Maltiečių kalba
Maltiečių kalba (Lingwa Maltija, Malti) − oficiali Maltos Respublikos (kartu su anglų kalba) bei Europos Sąjungos kalba, kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje, Sicilijoje ir Maltoje.
Nauja!!: Dviskaita ir Maltiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Nauja!!: Dviskaita ir Mansių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mikmakų kalba
Mikmakų kalba – kalba, kuria kalba indėnų mikmakų tauta, gyvenanti pietrytinėje Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose.
Nauja!!: Dviskaita ir Mikmakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Dviskaita ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Nencų kalba
Nencų kalba – Uralo kalbų šeimos samodų kalbų grupės kalba, priklausanti šiauriniam samodų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Dviskaita ir Nencų kalba · Žiūrėti daugiau »
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Nauja!!: Dviskaita ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Dviskaita ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Samių kalbos
Samių kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai, vartojama samių tautybės žmonių, gyvenančių šiaurės Skandinavijoje, Suomijoje, Rusijos Kolos pusiasalyje.
Nauja!!: Dviskaita ir Samių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Dviskaita ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Sebuanų kalba
Sebuanų kalba (sav. Sugboanon, Cebuano) – viena iš malajų polineziečių kalbų, vartojama Filipinuose, daugiausia Visajų salose ir Mindanao saloje.
Nauja!!: Dviskaita ir Sebuanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Semitų-chamitų kalbos
Semitų-chamitų kalbos, arba afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Nauja!!: Dviskaita ir Semitų-chamitų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Nauja!!: Dviskaita ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Dviskaita ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Nauja!!: Dviskaita ir Simonas Daukantas · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Dviskaita ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Slovėnų kalba
Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.
Nauja!!: Dviskaita ir Slovėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sorbų kalbos
Sorbų kalbos – vakarų slavų kalbų grupė, kuriai priklausančios kalbos, vartojamos Lužicos regione rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Dviskaita ir Sorbų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Tagalų kalba
Tagalų kalba (sav. Tagalog) – viena plačiausiai vartojamų kalbų Filipinuose.
Nauja!!: Dviskaita ir Tagalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Nauja!!: Dviskaita ir Tarpukaris · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Nauja!!: Dviskaita ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Dviskaita ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Dviskaita ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Dviskaita ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Dviskaita ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
