Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Lietuvių kalba

Indeksas Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

434 santykiai: A, Abėcėlė, Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, Abolcai, Adalbertas Becenbergeris, Adelė Valeckienė, Adesyvas, Afrikata, Airija, Akūtas, Albertas Juška, Aldona Paulauskienė, Aldonas Pupkis, Aleksandras Vanagas, Aleksas Stanislovas Girdenis, Aleksejus Šachmatovas, Alfredas Bumblauskas, Algirdas Sabaliauskas (1929), Aliatyvas, Alofonas, Anatolijus Nepokupnas, Anglų kalba, Anglicizmas, Antanas Baranauskas, Antanas Juška (1819), Antanas Salys, Antoine Meillet, Antrasis pasaulinis karas, Apaštalų tikėjimo išpažinimas, Apsas, Argentina, Armorika, Asmuo (gramatika), Aušra (laikraštis), August Leskien, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Australija, Š, Šaknis, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Šiaurės žemaičių patarmė, Šnekta, Švedija, Šveicarija, Ū, Į, Įnagininkas, Įvardis, ..., Ų, Ž, Žemaičių tarmė, Žemaitija, Žiniasklaida, Žodynas, Č, Čekų kalba, Čekija, Čiabuviai, Čikaga, Ę, Ė, Ą, B, Balsis, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būdinys, Būdvardis, Bendratis, Bendrinė kalba, Berlynas, Berlyno Humboldtų universitetas, Berno universitetas, Borisas Larinas, Bratislava, Brazilija, Brno, Budapeštas, C, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Ciskodas, Czesław Kudzinowski, D, Daiktavardis, Dalelytė, Dalyvis (gramatika), Danielius Kleinas, Daugiskaita, Džavaharlalis Nehru, Diakritiniai ženklai, Dieninis, Dvigarsis, Dviskaita, E, Endzelyno dėsnis, Ernst Fraenkel, Estija, Etimologija, Europa, Europos Sąjunga, F, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Finizmas, Fleksinė kalba, Florencijos universitetas, Folkloras, Fonema, Fonetika, Fonologija, Frydrichas Kuršaitis, Frydrichas Vilhelmas Hakas, G, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanizmas, Gervėčiai, Gimtoji kalba, Gotų kalba, Graždanka, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Gravis, Greifsvaldas, Greifsvaldo universitetas, H, Haplologija, Helsinkio universitetas, Hipotezė, I, I amžius, Ištiktukas, Iliatyvas, Ilinojaus universitetas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Intonacija, Italija, Ivanas Kornilovas, J, Jan Michał Rozwadowski, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay, Jan Otrębski, Jan Safarewicz, Japonija, Jaustukas, Jogailos universitetas, Jokūbas Brodovskis, Jonas Bretkūnas, Jonas Jablonskis, Jonas Jaknavičius, Jonas Juška (1815), Jonas Kazlauskas (1930), Jonas Kruopas, Jonas Palionis, Jonas Paulauskas, Jooseppi Julius Mikkola, Josef Zubatý, Jotvingių kalba, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtukas, Juozas Balčikonis (1885), Juozas Pikčilingis, Jurijus Otkupščikovas, Jusyvas, K, Kalbos dalis, Kalbotyra, Kamienas, Kamienas (kalbotyra), Kanada, Karaliaučius, Karl Brugmann, Katalikybė, Katekizmas, Kaunas, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Kazimieras Kuzavinis, Kazys Morkūnas (1929), Kazys Ulvydas, Kėdainiai, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirilica, Kirtis, Knut Olof Falk, Knygnešystė, Konstanco susirinkimas, Konstantinas Sirvydas, Kristijonas Donelaitis, Kristijonas Gotlybas Milkus, Kristupas Sapūnas, Krokuva, Kuršių kalba, L, Latvių kalba, Latvija, Latvijos universitetas, Lazūnai, Leksema, Leksika, Lenkų kalba, Lenkija, Lenkijos lietuviai, Leskyno dėsnis, Liežuvis, Lietava, Lietuva, Lietuviai, Lietuvių kalbos abėcėlė, Lietuvių kalbos kirčiavimas, Lietuvių kalbos salos, Lietuvių raštų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos istorija (1918–1940), Lietuvos TSR, Linksnis, Lituanistika, Lotynų abėcėlė, Lotynų kalba, Louis Hjelmslev, Lundo universitetas, Lyginamoji kalbotyra, M, Mažoji Lietuva, Mažuma, Malda, Martynas Mažvydas, Martyno Mažvydo katekizmas, Maskvos universitetas, Merkelis Petkevičius, Michailas Muravjovas, Michailas Petersonas, Mikalojus Daukša, Milano universitetas, Miunsterio universitetas, Miunsteris, Morfologija (kalbotyra), Motiejus Valančius, Muziejus, N, Naudininkas, Naujadaras, Nazalizacija, Nemunas, Neris, Niemineno dėsnis, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Norvegija, Nuosaka, O, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Orša, Oslas, P, Pažyminys, Padalyvis, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Paryžius, Patarmė, Pavel Trost, Peeter Arumaa, Pensilvanija, Perfektas, Petras Jonikas, Pietų aukštaičių patarmė, Pietų žemaičių patarmė, Pietro Umberto Dini, Pilypas Ruigys, Piza, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Poznanė, Pranas Skardžius, Prancūzija, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Punskas, Punsko valsčius, Purizmas (kalbotyra), Pusdalyvis, R, Rainer Eckert, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reikiamybės dalyvis, Rodūnia, Rusakalbiai, Rusų kalba, Rusifikacija, Rusija, Rusijos imperija, Ryga, Rytų aukštaičių patarmė, Rytų Prūsija, S, Sakinio dalis, Sakinys, Sankt Peterburgo universitetas, Sanskritas, Seinai, Semantika, Senoji rusų kalba, Senovės graikų kalba, Siekinys, Sietlas, Simas Karaliūnas, Simonas Daukantas, Sinonimas, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavizmas, Slovakija, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Spaudos draudimas, Stokholmas, Strasbūras, Suomija, Suvalkai, Sveika, Marija, T, Tarinys, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinis žodis, Tarpukaris, Tartu universitetas, Tarybų Sąjunga, Tėve mūsų, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, U, Ukraina, Urugvajus, V, V amžius, Vakarų aukštaičių patarmė, Vakarų žemaičių patarmė, Valstybinė kalba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vandenvardis, Varanavas, Varšuvos universitetas, Vardažodis, Vardininkas, Varpas (laikraštis), Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Venetai (galai), Vengrija, Vertinys, Viačeslavas Ivanovas, Vidurio Europos universitetas, Vietininkas, VII amžius, Vilhelm Thomsen, Vilniaus gubernija, Vilnius, Vincas Urbutis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vittore Pisani, Vladas Grinaveckis, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vokietija, Vytautas Ambrazas, Vytautas Mažiulis, Vytauto Didžiojo universitetas, William Riegel Schmalstieg, X amžius, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, XX amžius, XXI amžius, Y, Z, Zietela, Zigmas Zinkevičius, 1503 m., 1515 m., 1547 m., 1595 m., 1620 m., 1643 m., 1653 m., 1673 m., 1730 m., 1795 m., 1800 m., 1856 m., 1857 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1864 m., 1883 m., 1901 m., 1904 m., 1919 m., 1940 m., 1990 m., 1991 m., 2001 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.. Išplėsti indeksą (384 daugiau) »

A

A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir A · Žiūrėti daugiau »

Abėcėlė

250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai

Lietuvos Respublikos teritorija po Abiejų Tautų Respublikos padalijimųAbiejų Tautų Respublikos padalijimai – XVIII a. antrojoje pusėje įvykę Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, per kuriuos kaimyninės Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valstybės užėmė visąjungtinės Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės teritoriją.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimai · Žiūrėti daugiau »

Abolcai

Abòlcai (arba Obòlcai) – agromiestelis šiaurės rytų Baltarusijoje, Vitebsko srities Talačyno rajone.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Abolcai · Žiūrėti daugiau »

Adalbertas Becenbergeris

Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Adalbertas Becenbergeris · Žiūrėti daugiau »

Adelė Valeckienė

Adelė Valeckienė (1925 m. gruodžio 10 d. – 2016 m. spalio 17 d.) – kalbininkė, habilituota mokslų daktarė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Adelė Valeckienė · Žiūrėti daugiau »

Adesyvas

Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »

Afrikata

Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »

Airija

Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Airija · Žiūrėti daugiau »

Akūtas

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »

Albertas Juška

Albertas Juška (g. 1931 m. rugsėjo 10 d. Rimženčiuose, Tauragės apskr. – 2014 m. gruodžio 21 d. Klaipėdoje) – Lietuvos pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Albertas Juška · Žiūrėti daugiau »

Aldona Paulauskienė

Aldona Paulauskienė (1935 m. gegužės 18 d. Pocelonys, Alytaus rajonas, Lietuva) – lietuvių kalbininkė, Latvijos universiteto garbės daktarė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aldona Paulauskienė · Žiūrėti daugiau »

Aldonas Pupkis

Aldonas Juozapas Pupkis (g. 1939 m. sausio 5 d. Kazlų Rūdoje, Marijampolės apskritis) – Lietuvos kalbininkas, pedagogas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aldonas Pupkis · Žiūrėti daugiau »

Aleksandras Vanagas

Aleksandras Vanagas (1934 m. rugpjūčio 12 d. Buivėnuose – 1995 m. balandžio 13 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, profesorius, žymiausias XX a. 2-osios pusės lietuvių onomastikos tyrėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aleksandras Vanagas · Žiūrėti daugiau »

Aleksas Stanislovas Girdenis

Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aleksas Stanislovas Girdenis · Žiūrėti daugiau »

Aleksejus Šachmatovas

Aleksejus Šachmatovas (Алексей Александрович Шахматов; g. 1864 m. birželio 17 d. – 1920 m. rugpjūčio 16 d.) – Rusijos kalbininkas, tekstologas, filologas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aleksejus Šachmatovas · Žiūrėti daugiau »

Alfredas Bumblauskas

Alfredas Bumblauskas (g. 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose) – Lietuvos istorikas, televizijos laidų vedėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Alfredas Bumblauskas · Žiūrėti daugiau »

Algirdas Sabaliauskas (1929)

Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Algirdas Sabaliauskas (1929) · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Alofonas

Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Alofonas · Žiūrėti daugiau »

Anatolijus Nepokupnas

Anatolijus Nepokupnas (1932 m. kovo 18 d. Poltava, Ukrainos TSR – 2006 m. spalio 24 d. Kijevas, Ukraina) – ukrainiečių kalbininkas, literatūrologas, vertėjas, poetas, filologijos daktaras (1976 m.), profesorius (1991 m.), Ukrainos mokslų akademijos narys korespondentas (1988 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2004 m.), Ukrainos onomastikos komisijos vadovas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Anatolijus Nepokupnas · Žiūrėti daugiau »

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Anglicizmas

Anglicizmai ― žodžiai, posakiai, sintaksės ypatybės ir kt., pasiskolinti iš anglų kalbos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Anglicizmas · Žiūrėti daugiau »

Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Antanas Baranauskas · Žiūrėti daugiau »

Antanas Juška (1819)

Pušalote (sumanytojai ir įgyvendintojai Petras Palilionis ir Petras Garnys, skulptorius Vytautas Ulevičius, 2009 m.) Paminklas iš apačios Antanas Juška (1819 m. birželio 16 d. Daujotai, Ariogalos valsčius – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanė, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje) – Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Antanas Juška (1819) · Žiūrėti daugiau »

Antanas Salys

Antanas Salys (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Antanas Salys · Žiūrėti daugiau »

Antoine Meillet

Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Apaštalų tikėjimo išpažinimas

Apaštalai, įkvėpti Šventosios Dvasios, rašo Apaštalų tikėjimo išpažinimą. XIII a. miniatiūra. Apaštalų tikėjimo išpažinimas (arba Apaštalų simbolis) — seniausias krikščionių tikėjimo išpažinimo tekstas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Apaštalų tikėjimo išpažinimas · Žiūrėti daugiau »

Apsas

Ãpsas – agromiestelis Baltarusijoje, Breslaujos rajone, 16 km į rytus nuo Lietuvos sienos, prie kelio Breslauja–Vydžiai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Apsas · Žiūrėti daugiau »

Argentina

Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Argentina · Žiūrėti daugiau »

Armorika

Romos imperijos laikais. Sena ir Luara išskirtos raudonai. Armorika (Aremorika,, Aremorica) – istorinė sritis dabartinėje šiaurės vakarų Prancūzijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Armorika · Žiūrėti daugiau »

Asmuo (gramatika)

Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Aušra (laikraštis)

„Aušra” (AUSZRA) – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas lietuvių kalba, vadinęsis mėnesiniu laikraščiu „Auszra“, 1883–1886 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aušra (laikraštis) · Žiūrėti daugiau »

August Leskien

Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir August Leskien · Žiūrėti daugiau »

August Schleicher

Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Australija

Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Australija · Žiūrėti daugiau »

Š

Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Š · Žiūrėti daugiau »

Šaknis

Medžio šaknys Šaknis (radix) – spindulinės simetrijos ir neriboto augimo augalų vegetatyvinis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra įtvirtinti dirvožemyjem siurbti iš aplinkos vandenį ir mineralines medžiagas, sintetinti fiziologiškai aktyvius junginius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Šaknis · Žiūrėti daugiau »

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Šauksmininkas

Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »

Šiaurės žemaičių patarmė

Šiaurės žemaičių patarmė (arba dounininkų tarmė) – žemaičių šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų Žemaitijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Šiaurės žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Šnekta

Šnekta – savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais pasižyminti patarmės smulkesnė atmaina, vartojama tam tikroje teritorijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Šnekta · Žiūrėti daugiau »

Švedija

Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Švedija · Žiūrėti daugiau »

Šveicarija

Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Šveicarija · Žiūrėti daugiau »

Ū

Ū ir ū – dvidešimt devintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ū · Žiūrėti daugiau »

Į

Į ir į – keturioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Į · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Ų

Ų ir ų – dvidešimt aštuntoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ų · Žiūrėti daugiau »

Ž

Ž ir ž – trisdešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ž · Žiūrėti daugiau »

Žemaičių tarmė

Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »

Žiniasklaida

Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informacijąplačiajai visuomenei.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Žiniasklaida · Žiūrėti daugiau »

Žodynas

PAGENAME Žodynas – žodžių sąrašas su jų reikšmėmis (apibrėžimais).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Žodynas · Žiūrėti daugiau »

Č

Č ir č – penktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Č · Žiūrėti daugiau »

Čekų kalba

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »

Čekija

Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Čekija · Žiūrėti daugiau »

Čiabuviai

Sibiro čiabuviai – ketai Brazilijos čiabuviai – tukušiai Čiabuviai, vietiniai gyventojai, aborigenai, autochtonai – senieji vietiniai tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmonės, tebegyvenantys joje arba gyvenę joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Čiabuviai · Žiūrėti daugiau »

Čikaga

Čikaga – trečiasis pagal dydį JAV miestas, esantis šiaurės rytų Ilinojaus valstijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Čikaga · Žiūrėti daugiau »

Ę

Ę ir ę – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ę · Žiūrėti daugiau »

Ė

Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ė · Žiūrėti daugiau »

Ą

Ą ir ą – „A“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ą · Žiūrėti daugiau »

B

B ir b – antroji lotynų abėcėlės ir trečioji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir B · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Balsis · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Būdinys

Būdinys – iš veiksmažodžio padarytas prieveiksmis, kuris neįeina į bendrąveiksmažodžio formų paradigmą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Būdinys · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Bendratis

Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »

Bendrinė kalba

Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Berlynas

Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Berlynas · Žiūrėti daugiau »

Berlyno Humboldtų universitetas

Berlyno Humboldtų universitetas Universitetas 1850 m. Paminklas Vilhelmui fon Humboldtui Paminklas Aleksandrui fon Humboldtui Berlyno Humboldtų universitetas (iki 1949 m. Frydricho Vilhelmo universitetas (Friedrich-Wilhelms-Universität) – aukštoji mokykla Dorotejenštadte, (Vidurio apskritis, (Bezirk Mitte), Berlynas), Unter den Linden gatvėje. Antrieji universiteto rūmai yra Adlershofe. Seniausias Berlyno universitetas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Berlyno Humboldtų universitetas · Žiūrėti daugiau »

Berno universitetas

Pagrindinis pastatas, 2005 m. UniS fojė, 2006 m. ''Unitobler'' fasadas, 2003 m. Berno universitetas – universitetas Šveicarijoje, Berne.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Berno universitetas · Žiūrėti daugiau »

Borisas Larinas

Borisas Larinas (1893 m. sausio 5 d. Poltava, Rusijos imperija – 1964 m. kovo 26 d. Leningradas, Rusijos TFSR) – rusų ir ukrainiečių kalbininkas, Ukrainos TSR Mokslų akademijos narys korespondentas (1945), Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademikas (1949), nusipelnęs RTFSR mokslo veikėjas (1957).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Borisas Larinas · Žiūrėti daugiau »

Bratislava

Bratislava – Slovakijos sostinė ir didžiausias miestas, šalies pramoninis, kultūrinis ir mokslinis centras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Bratislava · Žiūrėti daugiau »

Brazilija

Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Brazilija · Žiūrėti daugiau »

Brno

Brno – miestas Čekijos pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; Pietų Moravijos krašto sostinė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Brno · Žiūrėti daugiau »

Budapeštas

Budapeštas – Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestų ES.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Budapeštas · Žiūrėti daugiau »

C

C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir C · Žiūrėti daugiau »

Christian Schweigaard Stang

Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Christian Schweigaard Stang · Žiūrėti daugiau »

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »

Ciskodas

Ciskodas – gyvenvietė Latvijoje, Rėzeknės savivaldybėje, Sakstagalio pagaste, 12 km į pietvakarius nuo Rėzeknės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ciskodas · Žiūrėti daugiau »

Czesław Kudzinowski

Česlavas Kudzinovskis (1908 m. spalio 8 d. Vodziluvka, Gardino gubernija, Rusijos imperija – 1988 m. kovo 2 d. Poznanė, Lenkija) – Lenkijos kalbininkas, suomių kalbos profesorius, didžiausio suomių-lenkų žodyno ir suomių kalbos vadovėlio autorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Czesław Kudzinowski · Žiūrėti daugiau »

D

D ir d – ketvirtoji lotynų abėcėlės ir šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir D · Žiūrėti daugiau »

Daiktavardis

Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »

Dalelytė

Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Dalelytė · Žiūrėti daugiau »

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Danielius Kleinas

Danielius Kleinas (1609 m. gegužės 30 d. Tilžėje – 1666 m. lapkričio 28 d. ten pat) – Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Danielius Kleinas · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Džavaharlalis Nehru

Džavaharlalis Nehru (1889 m. lapkričio 14 d. – 1964 m. gegužės 27 d.) – Indijos politikas, pirmasis nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas, vienas svarbiausių Indijos išsivadavimo kovos veikėjų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Džavaharlalis Nehru · Žiūrėti daugiau »

Diakritiniai ženklai

Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »

Dieninis

Dieninis – kareivis, oficialus karininko ar karo valdininko tarnas ar pasiuntinys.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Dieninis · Žiūrėti daugiau »

Dvigarsis

Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »

E

E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir E · Žiūrėti daugiau »

Endzelyno dėsnis

Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Endzelyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Ernst Fraenkel

Ernstas Frenkelis (Ernst Fraenkel; g 1881 m. spalio 16 d. Berlyne – m. 1957 m. spalio 2 d. Hamburge) – žydų kilmės Vokietijos kalbininkas, žymus lituanistas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ernst Fraenkel · Žiūrėti daugiau »

Estija

Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Estija · Žiūrėti daugiau »

Etimologija

Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Europa · Žiūrėti daugiau »

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Europos Sąjunga · Žiūrėti daugiau »

F

F ir f – šeštoji lotynų abėcėlės ir dešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir F · Žiūrėti daugiau »

Ferdinand de Saussure

Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »

Filipas Fortunatovas

Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Filipas Fortunatovas · Žiūrėti daugiau »

Finizmas

Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Finizmas · Žiūrėti daugiau »

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Florencijos universitetas

Fencių rūmai Florencijos universitetas, UNIFI – vienas seniausių ir didžiausių Italijos universitetų Florencijoje, skyriai Pistojoje, Prate, Empolyje, Sesto Fiorentinoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Florencijos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Folkloras

Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš  – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »

Fonema

Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Fonema · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »

Frydrichas Kuršaitis

Pirmasis redaguoto savaitraščio ''Keleiwis'' egzempliorius. (1849 m. Nr. 1) Frydrichas Kuršaitis (1806 m. balandžio 24 d. Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Slavsko rajonas – 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krantas, dab. Zelenogradskas, Kuršių nerija, palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Frydrichas Kuršaitis · Žiūrėti daugiau »

Frydrichas Vilhelmas Hakas

Frydrichas Vilhelmas Hakas (1706 m. Kretingalė – 1754 m. lapkričio 19 d. Pilkalnis, Pilkalnio apskritis) – Mažosios Lietuvos žodynininkas, vertėjas, kunigas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Frydrichas Vilhelmas Hakas · Žiūrėti daugiau »

G

G ir g – septintoji lotynų abėcėlės ir vienuoliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir G · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Germanizmas

Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Germanizmas · Žiūrėti daugiau »

Gervėčiai

Gervė́čiai – kaimas vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, Astravo rajone, 70 km į rytus nuo Vilniaus, prie Aluošios upės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Gervėčiai · Žiūrėti daugiau »

Gimtoji kalba

Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Gimtoji kalba · Žiūrėti daugiau »

Gotų kalba

Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Gotų kalba · Žiūrėti daugiau »

Graždanka

šriftu Graždanka − kirilicos rašto atmaina, Petro I iniciatyva 1708 m. pradėta vartoti Rusijos pasaulietinėje spaudoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Graždanka · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis laikas

Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Gravis

Gravis (lietuvių kalboje dar vadinamas kairiniu kirčio ženklu) (`) – diakritinis ženklas, vartojamas daugelyje kalbų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Gravis · Žiūrėti daugiau »

Greifsvaldas

Greifsvaldas (sen.; nuo herbo gyvūno – Pomeranijos grifo) – miestas Šiaurės rytų Vokietijoje, Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Greifsvaldas · Žiūrėti daugiau »

Greifsvaldo universitetas

Baltistikos institutas Greifsvaldo universitetas (– vienas seniausių Vokietijos ir Šiaurės Europos universitetų Greifsvalde.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Greifsvaldo universitetas · Žiūrėti daugiau »

H

H ir h – aštuntoji lotynų abėcėlės ir dvyliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir H · Žiūrėti daugiau »

Haplologija

Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Haplologija · Žiūrėti daugiau »

Helsinkio universitetas

Helsinkio universitetas - universitetas Helsinkyje, seniausias ir didžiausias šalyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Helsinkio universitetas · Žiūrėti daugiau »

Hipotezė

Hipotezė („spėjimas“).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »

I

I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir I · Žiūrėti daugiau »

I amžius

Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir I amžius · Žiūrėti daugiau »

Ištiktukas

Ištiktukas (sin. ideofonas) – nekaitoma kalbos dalis, kuria mėgdžiojami veiksmų ar reiškinių keliami garsai (pvz., trakšt, triokšt, pykšt, pokšt, trept, bumpt, brakšt, šliūkšt, cypt, tekšt) arba garsais imituojami vaizdiniai (žvilgt, šypt, žirgt ir kt.).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ištiktukas · Žiūrėti daugiau »

Iliatyvas

Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Ilinojaus universitetas

Ilinojaus universitetas – vienas didžiausių JAV universitetų Ilinojaus valstijoje, kurį sudaro 3 universitetai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ilinojaus universitetas · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Intonacija

Intonãcija ('šaukiu, rėkiu, garsiai tariu') – frazės, sakinio ar viso teksto ištarimo būdas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Intonacija · Žiūrėti daugiau »

Italija

290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Italija · Žiūrėti daugiau »

Ivanas Kornilovas

Ivanas Kornìlovas (1811 m. rugpjūčio 28 d. Sokilcai, Rusijos imperija – 1901 m. liepos 2 d. Naujasis Peterhofas, Rusijos imperija) – Rusijos valstybės veikėjas, rašytojas ir geografas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ivanas Kornilovas · Žiūrėti daugiau »

J

J ir j – dešimtoji lotynų abėcėlės ir šešioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir J · Žiūrėti daugiau »

Jan Michał Rozwadowski

Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jan Michał Rozwadowski · Žiūrėti daugiau »

Jan Niecisław Baudouin de Courtenay

Janas Boduenas de Kurtenė (1845 m. kovo 13 d. Radzyminas, Lenkija – 1929 m. lapkričio 3 d. Varšuva) – lenkų kalbininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jan Niecisław Baudouin de Courtenay · Žiūrėti daugiau »

Jan Otrębski

Janas Ščepanas Otrembskis (1889 m. gruodžio 8 d. Pilica, Rusijos imperija – 1971 m. balandžio 26 d. Poznanė, Lenkija) – lenkų kalbininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jan Otrębski · Žiūrėti daugiau »

Jan Safarewicz

Janas Safarevičius (. 1904 m. vasario 8 d, pagal kitus duomenis vasario 9 d. Daugpilis, Rusijos Imperija − 1992 m. balandžio 9 d. Krokuva, Lenkija) − lenkų kalbininkas, Jogailos universiteto profesorius, Lenkijos mokslų akademijos narys; Vilniaus ir Jogailos universitetų garbės daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jan Safarewicz · Žiūrėti daugiau »

Japonija

Japonija (arba Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Rytų Kinijos jūrų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Japonija · Žiūrėti daugiau »

Jaustukas

Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jaustukas · Žiūrėti daugiau »

Jogailos universitetas

Jogailos universiteto pastatų planas Vyčio herbu (antras iš dešinės) ant sienos Jogailos universitetas, nuo 1364 m., nuo 1400 m. Krokuvos akademija (Akademia Krakowska), nuo 1780 m. Karališkoji vyriausioji mokykla (Szkoła Główna Koronna), (Szkoła Główna Krakowska), Krokuvos universitetas (Uniwersytet Krakowski), nuo 1817 m. Jogailos universitetas – Lenkijos aukštoji mokykla Krokuvoje, seniausias šalyje ir vienas seniausių Vidurinės Europos universitetų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jogailos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Jokūbas Brodovskis

Jokūbas Brodovskis (g. apie 1692 m. Geldapėje ar jos apylinkėse, Lenkija – 1744 m. Trempuose, Darkiemio aps., Mažojoje Lietuvoje) – leksikografas, tautosakos rinkėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jokūbas Brodovskis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Bretkūnas

Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Bretkūnas · Žiūrėti daugiau »

Jonas Jablonskis

Petrašiūnų kapinėse Jonas Jablonskis ant 5 litų banknoto Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis, 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Jablonskis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Jaknavičius

Jonas Jaknavičius (1589 m. Rytų Lietuva – 1668 m. balandžio 11 d. Vilnius) – SJ, Lietuvos raštijos darbuotojas, pedagogas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Jaknavičius · Žiūrėti daugiau »

Jonas Juška (1815)

Antanas Juška (dvi nuotraukos viršuje) ir Jonas Juška / Iliustracija knygoje ''Melodje ludowe litewskie'' Jonas Juška (1815 m. birželio 8 d. Dilbėje, Žarėnų valsčius – apie 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje) – Lietuvos kalbininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Juška (1815) · Žiūrėti daugiau »

Jonas Kazlauskas (1930)

Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Kazlauskas (1930) · Žiūrėti daugiau »

Jonas Kruopas

Jonas Kruopas (1908 m. balandžio 23 d. Sakalinė, Gaurės valsčius – 1975 m. spalio 17 d. Vilnius) – Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Kruopas · Žiūrėti daugiau »

Jonas Palionis

Jonas Palionis (1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Nemajūnų valsčiuje – 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Palionis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Paulauskas

Jonas Paulauskas (1923 m. sausio 9 d. Jurbarke – 2003 m. gruodžio 12 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, žodynininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jonas Paulauskas · Žiūrėti daugiau »

Jooseppi Julius Mikkola

Josepis Julijus Mikola (1866 m. liepos 6 d. Juliojarvis, Vakarų Suomija – 1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jooseppi Julius Mikkola · Žiūrėti daugiau »

Josef Zubatý

Josefas Zubatas (1855 m. balandžio 20 d. Praha – 1931 m. kovo 21 d. Praha) – čekų indologas, indų literatūros vertėjas, etimologas, čekų filologijos specialistas, kalbininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Josef Zubatý · Žiūrėti daugiau »

Jotvingių kalba

Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jotvingių kalba · Žiūrėti daugiau »

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jungtinė Karalystė · Žiūrėti daugiau »

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »

Jungtukas

Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jungtukas · Žiūrėti daugiau »

Juozas Balčikonis (1885)

Juozas Balčikonis, Zigmas Žemaitis, Mykolas Biržiška ir Jurgis Šlapelis. Juozas Balčikonis (1885 m. kovo 24 d. Ėriškiuose – 1969 m. vasario 5 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Juozas Balčikonis (1885) · Žiūrėti daugiau »

Juozas Pikčilingis

Juozas Pikčilingis (1926 m. sausio 3 d. Joniškiuose, Sintautų valsčius – 1991 m. spalio 17 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Juozas Pikčilingis · Žiūrėti daugiau »

Jurijus Otkupščikovas

Jurijus Otkùpščikovas (1924 m. rugpjūčio 29 d. Kazanė, Tarybų Rusija – 2010 m. rugsėjo 25 d. Sankt Peterburgas, Rusija) – Rusijos filologas, kalbininkas, filologijos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto filologijos fakulteto profesorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jurijus Otkupščikovas · Žiūrėti daugiau »

Jusyvas

Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Jusyvas · Žiūrėti daugiau »

K

K ir k – vienuoliktoji lotynų abėcėlės ir septynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir K · Žiūrėti daugiau »

Kalbos dalis

Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »

Kalbotyra

Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

Kamienas

Beržo kamienas Kamienas – sumedėjęs medžio arba krūmo stiebas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kamienas · Žiūrėti daugiau »

Kamienas (kalbotyra)

Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Kanada

Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kanada · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučius

Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »

Karl Brugmann

Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Karl Brugmann · Žiūrėti daugiau »

Katalikybė

Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »

Katekizmas

Katekizmas - glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas klausimų ir atsakymų forma.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Katekizmas · Žiūrėti daugiau »

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Būga

Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kazimieras Būga · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kazimieras Jaunius · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Kuzavinis

Kazimieras Kuzavinis (1927 m. gegužės 15 d. Mitošiūnuose, Anykščių rajonas – 2006 m. birželio 4 d. Surdegyje, Anykščių rajonas) – Lietuvos kalbininkas, vadovėlių autorius, žymus lotynų kalbos specialistas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kazimieras Kuzavinis · Žiūrėti daugiau »

Kazys Morkūnas (1929)

Kazys Morkūnas (1929 m. kovo 4 d. Piliakalnyje, Pabaisko valsčius – 2008 m. kovo 29 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kazys Morkūnas (1929) · Žiūrėti daugiau »

Kazys Ulvydas

Kazys Ulvydas Lietuvių k. institute Vilniuje (Vileišių rūmuose) apie 1985 m. Kazys Ulvydas (1910 m. rugpjūčio 15 d. Bagotėlėje – 1996 m. kovo 16 d.) – lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kazys Ulvydas · Žiūrėti daugiau »

Kėdainiai

Kėdainiai – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, už 51 km į šiaurę nuo Kauno.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kėdainiai · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Kirčiuotė

Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »

Kirilica

Kirilica, taip pat kirilika.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kirilica · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »

Knut Olof Falk

Suvalkuose Knutas Olofas Falkas (1906 m. balandžio 19 d. Hamaro vietovėje, Erebru lėnas, Švedija – 1990 m. sausio 31 d. Lunde, Švedija) – švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Knut Olof Falk · Žiūrėti daugiau »

Knygnešystė

Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Knygnešystė · Žiūrėti daugiau »

Konstanco susirinkimas

Vyskupai diskutuoja su popiežiumi Konstanco susirinkime Konstanco susirinkimas – šešioliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1414–1418 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Konstanco susirinkimas · Žiūrėti daugiau »

Konstantinas Sirvydas

Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Konstantinas Sirvydas · Žiūrėti daugiau »

Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kristijonas Donelaitis · Žiūrėti daugiau »

Kristijonas Gotlybas Milkus

Kristijonas Gotlybas Milkus (1733 m. Jurbarkas, Įsruties apskritis – 1807 m. liepos 6 d. Pilkalnis, Pilkalnio apskritis) – Mažosios Lietuvos švietėjas, lietuvių raštijos darbuotojas, vienas ryškiausių ir iškiliausių XVIII–XIX amžių sandūros lietuvių raštijos veikėjų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kristijonas Gotlybas Milkus · Žiūrėti daugiau »

Kristupas Sapūnas

Kristupas Sapūnas (1589 m. Kusai, Mažoji Lietuva – 1659 m. Didieji Rudupėnai, arba Enciūnai, Mažoji Lietuva) – kalbininkas, lietuvių raštijos darbuotojas, liuteronų kunigas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kristupas Sapūnas · Žiūrėti daugiau »

Krokuva

Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Krokuva · Žiūrėti daugiau »

Kuršių kalba

Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Kuršių kalba · Žiūrėti daugiau »

L

L ir l – dvyliktoji lotynų abėcėlės ir aštuonioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir L · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Latvija · Žiūrėti daugiau »

Latvijos universitetas

Latvijos universitetas XX a. pradžioje Universitetinis miestelis (2019). Latvijos universitetas (latv. Latvijas Universitāte) – seniausias ir didžiausias Latvijos universitetas, įkurtas 1919 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Latvijos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Lazūnai

Lazū́nai – buvęs miestelis, dabar kaimas vakarų Baltarusijos Gardino srityje, netoli Jurotiškių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lazūnai · Žiūrėti daugiau »

Leksema

Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Leksema · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos lietuviai

Lenkijos lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Lenkijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lenkijos lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Leskyno dėsnis

Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Leskyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Liežuvis

Žmogaus liežuvis Liežuvis – judrus, iš skersaruožių raumenų sudarytas ir gleivinės dengiamas stuburinių gyvūnų virškinimo sistemos organas, esantis burnos ertmėje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Liežuvis · Žiūrėti daugiau »

Lietava

Lietavà, arba Lietáuka – upelis Jonavos rajono rytuose (Upninkų seniūnijos teritorijoje), Neries dešinysis intakas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietava · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalbos abėcėlė

Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalbos kirčiavimas

Kirčiavimas lietuvių kalboje yra svarbi tarties ypatybė, atliekanti aiškiąskiriamąjąfunkciją.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuvių kalbos kirčiavimas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalbos salos

Lietuvių kalbos paplitimas, XVI a. „Lietuvių kalbos salos“ – nedideli plotai už Lietuvos ribų, kuriuose kalbama lietuviškai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuvių kalbos salos · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių raštų kalba

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos istorija (1918–1940)

Šis straipsnis yra apie Lietuvos istorijos laikotarpį nuo nepriklausomybės paskelbimo 1918 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuvos istorija (1918–1940) · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos TSR

Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m. Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Nuo 1945 m. ribos beveik sutapo su dabartinės Lietuvos Respublikos, de jure egzistavusios okupacijos metu ir atkurtos 1990 m. kovo 11 d., teritorija ir sienomis (su pakeitimais Baltarusijos pasienyje).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lietuvos TSR · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Lituanistika

Antakalnyje Lituanistika (– lietuvis, lietuviškas) – baltistikos pošakis, tiriantis lietuvių kalbą, literatūrąir tautosaką.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lituanistika · Žiūrėti daugiau »

Lotynų abėcėlė

Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Louis Hjelmslev

Lui Trolė Jèlmslevas (1899 m. spalio 3 d. Kopenhaga, Danija – 1965 m. gegužės 30 d. Kopenhaga, Danija) – danų kalbininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Louis Hjelmslev · Žiūrėti daugiau »

Lundo universitetas

Lundo universitetasLundo universitetas – universitetas Lundo mieste, pietinėje Švedijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lundo universitetas · Žiūrėti daugiau »

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

M

M ir m – tryliktoji lotynų abėcėlės ir devynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir M · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Mažuma

Mažuma – demografinė grupė tam tikroje teritorijoje (valstybėje, regione ir t. t.), kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iš gyventojų daugumos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Mažuma · Žiūrėti daugiau »

Malda

Malda – kreipimasis į Dievą, bendravimas su Juo ir Jo šlovinimas, prašymas atleisti ir padėti bei padėka už tai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Malda · Žiūrėti daugiau »

Martynas Mažvydas

Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m. gegužės 31 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, liuteronų dvasininkas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Martynas Mažvydas · Žiūrėti daugiau »

Martyno Mažvydo katekizmas

Katekizmas Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Martyno Mažvydo katekizmas · Žiūrėti daugiau »

Maskvos universitetas

Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas – didžiausias Rusijos universitetas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Maskvos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Merkelis Petkevičius

Titulinis M. Petkevičiaus katekizmo puslapis (1598) Merkelis Petkevičius (maždaug 1550–1608) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos reformatų kalvinistų veikėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Merkelis Petkevičius · Žiūrėti daugiau »

Michailas Muravjovas

Michailas Nikolajevičius Muravjovas (1796 m. spalio 12 d. Maskvoje – 1866 m. rugsėjo 10 d. Peterburge) – carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gardino generalgubernatorius).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Michailas Muravjovas · Žiūrėti daugiau »

Michailas Petersonas

Michailas Petersònas (1885 m. rugsėjo 22 d. Kerenskas, Penzos gubernija, Rusijos imperija – 1962 m. lapkričio 22 d., Maskva, Rusijos TFSR) – XX a. Rusijos kalbininkas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Michailas Petersonas · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Daukša

Mikalojus Daukša (g. apie 1527  m. Babėnuose – 1613 m. vasario 16 d. Varniuose) – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Mikalojus Daukša · Žiūrėti daugiau »

Milano universitetas

Milano universitetas Milano universitetas, vienas didžiausių Italijos ir didžiausias Lombardijos universitetas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Milano universitetas · Žiūrėti daugiau »

Miunsterio universitetas

Miunsterio universitetas arba Vestfalijos Vilhelmo universitetas (Westfälische Wilhelms-Universität) – vienas didžiausių Vokietijos universitetų, mokslo ir kultūros centrų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Miunsterio universitetas · Žiūrėti daugiau »

Miunsteris

Miunsteris – miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Miunsteris · Žiūrėti daugiau »

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Motiejus Valančius

Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) (datos nurodytos pagal senąjį, Julijaus kalendorių) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Motiejus Valančius · Žiūrėti daugiau »

Muziejus

Muziejus (gr. μουσειον – mūzų šventovė) – institucija, visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Muziejus · Žiūrėti daugiau »

N

N ir n – keturioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir N · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Naujadaras

Naujadaras arba neologizmas ('naujas' + 'žodis') – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Naujadaras · Žiūrėti daugiau »

Nazalizacija

Nazalizacija – fonetikoje vadinamas garso tarimas nuleidžiant minkštąjį gomurį, dėl ko dalis oro išeina ne pro burną, bet pro nosį.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Nazalizacija · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »

Neris

Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Neris · Žiūrėti daugiau »

Niemineno dėsnis

Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Niemineno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Norvegija

Norvegija, oficialiai Norvegijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Norvegija · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

O

O ir o – penkioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir O · Žiūrėti daugiau »

Olegas Trubačiovas

Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Olegas Trubačiovas · Žiūrėti daugiau »

Optatyvas

Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »

Orša

Òrša  – miestas šiaurės rytų Baltarusijoje, prie Dniepro ir į jį įtekančios Oršicos upės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Orša · Žiūrėti daugiau »

Oslas

Oslas – Norvegijos sostinė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Oslas · Žiūrėti daugiau »

P

P ir p – šešioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir P · Žiūrėti daugiau »

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »

Padalyvis

Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Padalyvis · Žiūrėti daugiau »

Palatalizacija

Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »

Papildinys

Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »

Paradigma (kalbotyra)

Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Paryžius

Paryžius – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Paryžius · Žiūrėti daugiau »

Patarmė

Patarmė – tarmės smulkesnė teritorinė atmaina, pasižyminti savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Patarmė · Žiūrėti daugiau »

Pavel Trost

Pavelas Trostas (1907 m. spalio 3 d. Šternberkas, Austrija-Vengrija farnost Šternberk  – 1987 m. sausio 6 d. Praha, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, literatūrologas, lyginamosios kalbotyros profesorius, indoeuropeistas ir baltistas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pavel Trost · Žiūrėti daugiau »

Peeter Arumaa

Pėteris Aruma (iki 1927 m. Peeter Blaubrück, 1900 m. spalio 11 d. Peltsama, Rusijos imperija, dab. Estija – 1982 m. birželio 21 d. Stokholmas, Švedija) – estų kalbininkas, indoeuropeistas, poliglotas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Peeter Arumaa · Žiūrėti daugiau »

Pensilvanija

Pensilvanija – 2-oji JAV valstija (nuo 1787 m. gruodžio 12 d.). Sostinė – Harisburgas, didžiausias miestas – Filadelfija.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pensilvanija · Žiūrėti daugiau »

Perfektas

Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »

Petras Jonikas

Petras Jonikas (1906 m. kovo 25 d. Antringis (dabar – Ringių k.), Tauragės valsčius – 1996 m. vasario 3 d. Riversaidas, palaidotas Čikagoje) – Lietuvos kalbininkas, daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Petras Jonikas · Žiūrėti daugiau »

Pietų aukštaičių patarmė

Pietų aukštaičių patarmė (iš dalies vadintina dzūkų tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama pietiniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pietų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Pietų žemaičių patarmė

Pietų žemaičių patarmė (arba dūnininkų tarmė) – žemaičių pietinė patarmė, vartojama pietų ir pietryčių Žemaitijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pietų žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Pietro Umberto Dini

Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »

Pilypas Ruigys

Pilypas Ruigys (1675 m. kovo 31 d. Katinava, Stalupėnų apskritis – 1749 m. balandžio 6 d. Valtarkiemis, Gumbinės apskritis) – Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pilypas Ruigys · Žiūrėti daugiau »

Piza

Piza – miestas Toskanoje, centrinėje Italijoje, dešinėje pusėje prie Arno upės žiočių į Ligūrijos jūrą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Piza · Žiūrėti daugiau »

Pliuskvamperfektas

Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »

Polinksnis

Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »

Poznanė

Poznanė – miestas-apskritis, Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Poznanė · Žiūrėti daugiau »

Pranas Skardžius

Pranas Skardžius (1899 m. kovo 26 d. Senasis Subačius – 1975 m. gruodžio 18 d. Hot Springsas, Arkanzaso valstija, JAV) – Lietuvos kalbininkas, kartu su A. Saliu buvo du pirmieji ir žymiausi nepriklausomoje Lietuvoje išaugę kalbininkai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pranas Skardžius · Žiūrėti daugiau »

Prancūzija

Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Prancūzija · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priešdėlis

Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Prielinksnis

Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »

Punskas

A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Punskas · Žiūrėti daugiau »

Punsko valsčius

1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį Punsko valsčius – kaimiškas valsčius Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrityje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Punsko valsčius · Žiūrėti daugiau »

Purizmas (kalbotyra)

Purizmas ('švarus, grynas') – kalbos gryninimas, stengimasis apsaugoti kalbąnuo kitų kalbų elementų, skolinių, tarptautinių žodžių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Purizmas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Pusdalyvis

Pusdalyvis – veikiamųjų dalyvių savitos nelinksniuojamos formos, turinčios veiksmažodžio, būdvardžio ir prieveiksmio ypatybių, žyminčios šalutinį (antraeilį) veiksmą, atliekamąto paties veikėjo, kaip ir pagrindinis sakinio veiksmas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Pusdalyvis · Žiūrėti daugiau »

R

R ir r – aštuonioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt trečioji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir R · Žiūrėti daugiau »

Rainer Eckert

Iš kairės į dešinę: Raineris Ekertas, Jochenas Rangė ir Štefanas Kesleris, 2013 m. Raineris Ekertas (1931 m. gruodžio 10 d. Česka Kamenicė, Čekoslovakija) – vokiečių baltistas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rainer Eckert · Žiūrėti daugiau »

Rūšis (gramatinė)

Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rūšis (gramatinė) · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Reikiamybės dalyvis

Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Reikiamybės dalyvis · Žiūrėti daugiau »

Rodūnia

Ródūnia (arba Rodūnė) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rodūnia · Žiūrėti daugiau »

Rusakalbiai

Rusakalbiai (русскоязы́чные) – žmonės, kurių gimtoji kalba yra rusų arba kurie kasdieniame gyvenime kalba rusų kalba.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rusakalbiai · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusifikacija

Rusifikacija – prievartinis (rusinimas) ar savanoriškas (rusėjimas) rusų kalbos ar kitų rusų etninės kultūros bruožų perėmimas, vykstantis ne rusiškose bendruomenėse.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rusifikacija · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Ryga

Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ryga · Žiūrėti daugiau »

Rytų aukštaičių patarmė

Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rytų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Rytų Prūsija

Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

S

S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir S · Žiūrėti daugiau »

Sakinio dalis

Sakinio dalys Sakinio dalys – pagrindiniai sakinio sintaksinės sandaros vienetai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sakinio dalis · Žiūrėti daugiau »

Sakinys

Sakinys – kalbinis vienetas, sudarytas iš vieno ar daugiau žodžių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sakinys · Žiūrėti daugiau »

Sankt Peterburgo universitetas

Sankt Peterburgo valstybinis universitetas (rus. Санкт-Петербургский государственный университет) – aukštoji mokykla ir tyrimų centras Sankt Peterburge.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sankt Peterburgo universitetas · Žiūrėti daugiau »

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृत.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »

Seinai

Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Seinai · Žiūrėti daugiau »

Semantika

Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Semantika · Žiūrėti daugiau »

Senoji rusų kalba

Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Senovės graikų kalba

Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Siekinys

Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »

Sietlas

Sietlas () – miestas šiaurės vakarų JAV, priklauso Vašingtono valstijai, yra didžiausias šios valstijos miestas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sietlas · Žiūrėti daugiau »

Simas Karaliūnas

Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Simas Karaliūnas · Žiūrėti daugiau »

Simonas Daukantas

S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Simonas Daukantas · Žiūrėti daugiau »

Sinonimas

Sinonimas ('bendravardis') – tokiąpačiąarba artimąreikšmę turintis, tačiau kitaip skambantis žodis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sinonimas · Žiūrėti daugiau »

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Skiemuo

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »

Sklandieji priebalsiai

Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Slavizmas

Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Slavizmas · Žiūrėti daugiau »

Slovakija

Slovakija, oficialiai Slovakijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Slovakija · Žiūrėti daugiau »

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Spaudos draudimas

Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Spaudos draudimas · Žiūrėti daugiau »

Stokholmas

Stokholmas – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Stokholmas · Žiūrėti daugiau »

Strasbūras

Strasbūras – miestas rytų Prancūzijoje, Grand Esto regiono sostinė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Strasbūras · Žiūrėti daugiau »

Suomija

Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Suomija · Žiūrėti daugiau »

Suvalkai

Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Suvalkai · Žiūrėti daugiau »

Sveika, Marija

Besimeldžianti Marija. A. Diureris Sveika, Marija – viena žinomiausių katalikiškų maldų, sukurta apie 1050 metus.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Sveika, Marija · Žiūrėti daugiau »

T

T ir t – dvidešimtoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir T · Žiūrėti daugiau »

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Tarptautinė fonetinė abėcėlė

''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Tarptautinis žodis

Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tarptautinis žodis · Žiūrėti daugiau »

Tarpukaris

Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tarpukaris · Žiūrėti daugiau »

Tartu universitetas

Centriniai rūmai Nuo 1810 m. veikianti Observatorija Tartu universitetas 2021 Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tartu universitetas · Žiūrėti daugiau »

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Tėve mūsų

1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų (arba Viešpaties malda) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Tėve mūsų · Žiūrėti daugiau »

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

U

U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir U · Žiūrėti daugiau »

Ukraina

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »

Urugvajus

Urugvajus, oficialiai Urugvajaus Rytų Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno ir jo įlankos La Platos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Urugvajus · Žiūrėti daugiau »

V

V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir V · Žiūrėti daugiau »

V amžius

Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir V amžius · Žiūrėti daugiau »

Vakarų aukštaičių patarmė

Vakarų aukštaičių patarmė – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama vakariniame ir pietvakariniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vakarų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Vakarų žemaičių patarmė

Vakarų žemaičių patarmė (arba donininkų tarmė) – žemaičių vakarinė patarmė, vartota didžiojoje Klaipėdos krašto dalyje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vakarų žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Valstybinė kalba

Valstybinė kalba (arba oficialioji kalba) – konstitucijoje arba specialiame įstatyme nustatyta oficiali valstybės ar jos dalies kalba (kalbos).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Valstybinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta valstybės įstaiga, kuri kolegialiai sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija · Žiūrėti daugiau »

Vandenvardis

Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »

Varanavas

Varanãvas (arba Varenãvas, Balatnà) – miestelis vakarų Baltarusijoje, 32 km į šiaurę nuo Lydos, 13 km nuo sienos su Lietuva.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Varanavas · Žiūrėti daugiau »

Varšuvos universitetas

Varšuvos universitetas – Lenkijos universitetas, esantis Varšuvoje, Krokuvos priemiestis, 26/28, 00-927 Warszawa.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Varšuvos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Vardažodis

Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Varpas (laikraštis)

Varpas 1889 m. Nr. 1 „Varpas“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis (kurį laiką – dvimėnesinis) laikraštis, ėjęs nuo 1889 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Varpas (laikraštis) · Žiūrėti daugiau »

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Veiksnys

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »

Venetai (galai)

Venetų monetos, V–I a. pr. m. e. Venetai – jūriniai galai, kurie gyveno Bretanėje (dabar Prancūzija).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Venetai (galai) · Žiūrėti daugiau »

Vengrija

Vengrija – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vengrija · Žiūrėti daugiau »

Vertinys

Vertinys (arba kalkė  – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб. Išskiriami keleto tipų vertiniai.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vertinys · Žiūrėti daugiau »

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »

Vidurio Europos universitetas

Vidurio Europos universiteto logotipas Vidurio Europos universitetas (CEU) – 1991 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vidurio Europos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »

Vilhelm Thomsen

Vilhelmas Liudvigas Peteris Tomsenas (1842 m. sausio 25 d. Kopenhaga – 1927 m. gegužės 12 d. Kopenhaga) – danų kalbininkas ir istorikas, profesorius, Rusijos mokslų akademijos užsienio narys korespondentas (nuo 1894 m.). Veikalų apie indoeuropiečių, Baltijos finų ir tiurkų kalbas autorius, taip pat rašė apie etruskų kalbąbei apie kalbotyros ir Europos istoriją.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vilhelm Thomsen · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus gubernija

Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vilniaus gubernija · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

Vincas Urbutis

Vincas Urbutis (1929 m. vasario 26 d. – 2015 m. liepos 12 d.) – Lietuvos kalbininkas, profesorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vincas Urbutis · Žiūrėti daugiau »

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »

Vittore Pisani

Vitorė Pizanis (1899 m. vasario 23 d. Roma, Italijos karalystė – 1990 m. gruodžio 22 d. Komas, Italija) – italų kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vittore Pisani · Žiūrėti daugiau »

Vladas Grinaveckis

Vladas Grinaveckis (1925 m. rugpjūčio 15 d. Šiauduvoje, Laukuvos valsčius – 1995 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vladas Grinaveckis · Žiūrėti daugiau »

Vladimiras Toporovas

Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Ambrazas

Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vytautas Ambrazas · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Mažiulis

Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vytautas Mažiulis · Žiūrėti daugiau »

Vytauto Didžiojo universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Vytauto Didžiojo universitetas · Žiūrėti daugiau »

William Riegel Schmalstieg

Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir William Riegel Schmalstieg · Žiūrėti daugiau »

X amžius

Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir X amžius · Žiūrėti daugiau »

XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XV amžius

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

XXI amžius

Dvidešimt pirmas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dienąir pasibaigsiantis 2100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir XXI amžius · Žiūrėti daugiau »

Y

Y ir y – dvidešimt penktoji lotynų abėcėlės ir penkioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Y · Žiūrėti daugiau »

Z

Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Z · Žiūrėti daugiau »

Zietela

Zíetela – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 106 km į pietus nuo Šalčininkų (už 80 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sienos) ir už 47 km nuo Lydos.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Zietela · Žiūrėti daugiau »

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »

1503 m.

1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1503 m. · Žiūrėti daugiau »

1515 m.

1515 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1515 m. · Žiūrėti daugiau »

1547 m.

1547 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1547 m. · Žiūrėti daugiau »

1595 m.

1595 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1595 m. · Žiūrėti daugiau »

1620 m.

1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1620 m. · Žiūrėti daugiau »

1643 m.

1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1643 m. · Žiūrėti daugiau »

1653 m.

1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1653 m. · Žiūrėti daugiau »

1673 m.

1673 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1673 m. · Žiūrėti daugiau »

1730 m.

1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1730 m. · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »

1800 m.

1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1800 m. · Žiūrėti daugiau »

1856 m.

1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »

1857 m.

1857 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1857 m. · Žiūrėti daugiau »

1863–1864 m. sukilimas

1863–1864 m.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1863–1864 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »

1864 m.

1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1864 m. · Žiūrėti daugiau »

1883 m.

1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1883 m. · Žiūrėti daugiau »

1901 m.

1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1901 m. · Žiūrėti daugiau »

1904 m.

1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »

1940 m.

1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1940 m. · Žiūrėti daugiau »

1990 m.

1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »

1991 m.

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 1991 m. · Žiūrėti daugiau »

2001 m.

2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 2001 m. · Žiūrėti daugiau »

2009 m.

2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 2009 m. · Žiūrėti daugiau »

2010 m.

2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 2010 m. · Žiūrėti daugiau »

2011 m.

2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvių kalba ir 2011 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Lietuvių k..

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »