Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Elektromagnetinė sąveika ir Elementarioji dalelė
Elektromagnetinė sąveika ir Elementarioji dalelė turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Bozonas, Elektronas, Elektros krūvis, Fotonas, Fundamentalioji sąveika, Gravitacija, Kvarkas, Miuonas, Neutronas, Silpnoji sąveika, Stiprioji sąveika, Taonas, W ir Z bozonai.
Bozonas
Satijenas Bozė Bozonas – dalelė, turinti sveikąarba nulinį sukinį.
Bozonas ir Elektromagnetinė sąveika · Bozonas ir Elementarioji dalelė ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Elektromagnetinė sąveika ir Elektronas · Elektronas ir Elementarioji dalelė ·
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Elektromagnetinė sąveika ir Elektros krūvis · Elektros krūvis ir Elementarioji dalelė ·
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Elektromagnetinė sąveika ir Fotonas · Elementarioji dalelė ir Fotonas ·
Fundamentalioji sąveika
Fundamentalioji sąveika arba fundamentalioji jėga – pagrindinė sąveika tarp dalelių, kuri negali būti paaiškinta kitų sąveikų požiūriu.
Elektromagnetinė sąveika ir Fundamentalioji sąveika · Elementarioji dalelė ir Fundamentalioji sąveika ·
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Elektromagnetinė sąveika ir Gravitacija · Elementarioji dalelė ir Gravitacija ·
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Elektromagnetinė sąveika ir Kvarkas · Elementarioji dalelė ir Kvarkas ·
Miuonas
Miuonas, μ- – elementari dalelė.
Elektromagnetinė sąveika ir Miuonas · Elementarioji dalelė ir Miuonas ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Elektromagnetinė sąveika ir Neutronas · Elementarioji dalelė ir Neutronas ·
Silpnoji sąveika
Silpnoji sąveika arba silpnoji jėga (kartais – silpnoji branduolinė jėga) – viena iš fundamentaliųjų sąveikų, pasireiškianti beta skilimo (neutrono atomo branduolyje) metu ir subatominių dalelių tarpusavio sąveikoje.
Elektromagnetinė sąveika ir Silpnoji sąveika · Elementarioji dalelė ir Silpnoji sąveika ·
Stiprioji sąveika
Stiprioji sąveika arba stiprioji jėga – fundamentalioji sąveika, kuriąperneša gliuonai ir kuri veikia tarp kvarkų, antikvarkų bei pačių gliuonų.
Elektromagnetinė sąveika ir Stiprioji sąveika · Elementarioji dalelė ir Stiprioji sąveika ·
Taonas
Taonas (tauonas, tau-leptonas), τ- – elementari dalelė, leptonas, fermionas.
Elektromagnetinė sąveika ir Taonas · Elementarioji dalelė ir Taonas ·
W ir Z bozonai
W ir Z bozonai – elementariosios dalelės, pernešančios silpnąjąsąveiką.
Elektromagnetinė sąveika ir W ir Z bozonai · Elementarioji dalelė ir W ir Z bozonai ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Elektromagnetinė sąveika ir Elementarioji dalelė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Elektromagnetinė sąveika ir Elementarioji dalelė panašumų
Palyginimas tarp Elektromagnetinė sąveika ir Elementarioji dalelė
Elektromagnetinė sąveika yra 22 santykius, o Elementarioji dalelė turi 54. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 17.11% = 13 / (22 + 54).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Elektromagnetinė sąveika ir Elementarioji dalelė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
