Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Elektronų konfigūracija ir Fizika
Elektronų konfigūracija ir Fizika turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Atomas, Atomo branduolys, Branduolinė fizika, Elektronas, Elementarioji dalelė, Kvantas, Kvantinė chemija, Kvantinė mechanika, Neutronas, Paulio draudimo principas, Protonas, Sukinys.
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Atomas ir Elektronų konfigūracija · Atomas ir Fizika ·
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Atomo branduolys ir Elektronų konfigūracija · Atomo branduolys ir Fizika ·
Branduolinė fizika
Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas.
Branduolinė fizika ir Elektronų konfigūracija · Branduolinė fizika ir Fizika ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Elektronas ir Elektronų konfigūracija · Elektronas ir Fizika ·
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Elektronų konfigūracija ir Elementarioji dalelė · Elementarioji dalelė ir Fizika ·
Kvantas
Kvantas – fizikos sąvoka, reiškianti nedalomąenergijos vienetą(elementą).
Elektronų konfigūracija ir Kvantas · Fizika ir Kvantas ·
Kvantinė chemija
Kvantinė chemija – chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumąbei reakcijų mechanizmus remiantis kvantinės mechanikos principais.
Elektronų konfigūracija ir Kvantinė chemija · Fizika ir Kvantinė chemija ·
Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.
Elektronų konfigūracija ir Kvantinė mechanika · Fizika ir Kvantinė mechanika ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Elektronų konfigūracija ir Neutronas · Fizika ir Neutronas ·
Paulio draudimo principas
Paulio draudimo principas – kvantinės mechanikos principas, kurį suformulavo Volfgangas Paulis 1925 metais.
Elektronų konfigūracija ir Paulio draudimo principas · Fizika ir Paulio draudimo principas ·
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Elektronų konfigūracija ir Protonas · Fizika ir Protonas ·
Sukinys
magnetinio lauko linijas, susietas su neutrono magnetiniu momentu. Sukinys (kvantinės fizikos terminas), sukininis judesio kiekio momentas, elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Elektronų konfigūracija ir Fizika turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Elektronų konfigūracija ir Fizika panašumų
Palyginimas tarp Elektronų konfigūracija ir Fizika
Elektronų konfigūracija yra 57 santykius, o Fizika turi 195. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 4.76% = 12 / (57 + 195).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Elektronų konfigūracija ir Fizika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
