15 santykiai: Biologija, Ekologija, Enciklopedija, Et cetera, Filosofija, Geografija, Informatika, Ispanija, Istorija, Kalba, Literatūra, Matematika, Medicina, Menas, Religija.
Biologija
naminiai jaučiai (''Bos taurus'') Augalai (Planta) – kviečiai (''Triticum'') Grybai (Fungi) – valgomasis briedžiukas (''Morchella esculenta'') Dumbliai Stramenopila/Chromista - ''Fucus serratus'' Bakterijos (Bacteria) – ''Gemmatimonas aurantiaca'' (-.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Biologija · Žiūrėti daugiau »
Ekologija
Eugenius Warming (1841-1924) – ekologijos, kaip mokslo disciplinos, pradininkas Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Ekologija · Žiūrėti daugiau »
Enciklopedija
Brokhauzo enciklopedija, 1902 m. Didžioji tarybinė enciklopedija Enciklopedija (– „visuotinis auklėjimas“) – rašytinis žinių rinkinys.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Et cetera
Oliverio Kromvelio laikų moneta su įrašu „&c“ Maskvoje Et cetera, trumpiniai etc., etc, &c., ar &c, – lotynų kalbos frazė, prigijusi daugelyje kalbų, reiškianti „ir taip toliau“, „ir panašiai“, arba sutrumpinus – „ir t. t.“, „ir pan.“ Frazė dėl patogumo dažnai vartojama sutrumpinta forma, be to, neverčiant iš originalo kalbos, ypač mokslinio stiliaus raštuose.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Et cetera · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Geografija
Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio) Geografija (žodis kilęs iš 'žemė' ir γράφω.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Geografija · Žiūrėti daugiau »
Informatika
Informatika (kompiuterija,,,,.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Informatika · Žiūrėti daugiau »
Ispanija
Ispanija, oficialiai Ispanijos Karalystė – valstybė Pietvakarių Europoje.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Ispanija · Žiūrėti daugiau »
Istorija
„Istorikas“ (E. Irving Couse paveikslas) Istorija ( – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu), dabartine prasme suvokiama.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Istorija · Žiūrėti daugiau »
Kalba
Kalba – lingvistinių ženklų sistema.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Kalba · Žiūrėti daugiau »
Literatūra
Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Literatūra · Žiūrėti daugiau »
Matematika
Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Matematika · Žiūrėti daugiau »
Medicina
Asklepijaus lazda. Kartais naudojama kaip medicinos simbolis Medicina ( 'gydymo menas') – mokslo ir praktikos visuma apie žmogaus ir gyvūnų sveikatą, ligas, jų profilaktikąir gydymą.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Medicina · Žiūrėti daugiau »
Menas
Menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetinė-sensualinė (grožinė-jutiminė) išraiška.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Menas · Žiūrėti daugiau »
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Nauja!!: Enciclopedia Salvat ir Religija · Žiūrėti daugiau »