Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Estija ir Latvija
Estija ir Latvija turi 73 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Anglų kalba, Antrasis pasaulinis karas, Švedija, Įstatymų leidžiamoji valdžia, Baltai, Baltarusiai, Baltijos jūra, Baltijos valstybės, Baptistai, Danija, Demokratija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Estai, Estų kalba, Euras, Europos Sąjunga, Finougrai, Indoeuropiečių kalbos, Infliacija, Jehovos liudytojai, Jungtinių Tautų Organizacija, Katalikybė, Latviai, Latvių kalba, Lenkai, Lietuva, Lietuviai, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ..., Liuteronybė, Livonija, Livonijos ordinas, Mediana, Metodistai, Musulmonai, NATO, Parlamentas, Pasaulinis koordinuotasis laikas, Rusai, Rusų kalba, Rusija, Rusijos imperija, Ryga, Rygos įlanka, Rytų Europos laikas, Rytų Europos vasaros laikas, Sentikybė, Septintosios dienos adventistai, Stačiatikybė, Tarptautinis doleris, Tarptautinis valiutos fondas, Tarybų Sąjunga, Ukrainiečiai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vidžemė, Vidutinė gyvenimo trukmė, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vokietija, XIII amžius, XX amžius, 1561 m., 1569 m., 1721 m., 1918 m., 1940 m., 1941 m., 1944 m., 1991 m., 2000 m., 2005 m., 2022 m.. Išplėsti indeksą (43 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Estija · Abiejų Tautų Respublika ir Latvija ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Estija · Anglų kalba ir Latvija ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Estija · Antrasis pasaulinis karas ir Latvija ·
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Estija · Švedija ir Latvija ·
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Įstatymų leidybos subjektas Lietuvoje - nacionalinis parlamentas (Lietuvos Respublikos Seimas) Įstatymų leidžiamoji valdžia – institucija, kuriai patikimas įstatymų (t. y. aukščiausios teisinės galios norminių aktų, reguliuojančių svarbiausius visuomeninius santykius) priėmimas.
Estija ir Įstatymų leidžiamoji valdžia · Latvija ir Įstatymų leidžiamoji valdžia ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Estija · Baltai ir Latvija ·
Baltarusiai
Baltarusiai (blr.: беларусы, biełarusy) arba gudai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį Baltarusijos gyventojų.
Baltarusiai ir Estija · Baltarusiai ir Latvija ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Estija · Baltijos jūra ir Latvija ·
Baltijos valstybės
Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija.
Baltijos valstybės ir Estija · Baltijos valstybės ir Latvija ·
Baptistai
Baptistų bažnyčia Baptistai ( – „krikštas, panardinimas“) – krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčių suaugusiųjų krikštą.
Baptistai ir Estija · Baptistai ir Latvija ·
Danija
Danija, oficialiai Danijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų.
Danija ir Estija · Danija ir Latvija ·
Demokratija
Balsavimas yra svarbi proceso dalis Demokratija (– dēmos ‘liaudis’ + kratos ‘valdau’) – valdymo sistema, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, o valdo pagal konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė, Piliečių valia įgyvendinama tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus.
Demokratija ir Estija · Demokratija ir Latvija ·
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – 38 valstybes vienijanti tarptautinė organizacija, besivadovaujanti atstovaujamosios demokratijos ir laisvosios rinkos ekonominiais principais.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Estija · Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Latvija ·
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Estai ir Estija · Estai ir Latvija ·
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Estija ir Estų kalba · Estų kalba ir Latvija ·
Euras
Euro monetos ir banknotai Euras – bendra 20 iš 27 Europos Sąjungos šalių valiuta.
Estija ir Euras · Euras ir Latvija ·
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.
Estija ir Europos Sąjunga · Europos Sąjunga ir Latvija ·
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Estija ir Finougrai · Finougrai ir Latvija ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Estija ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Latvija ·
Infliacija
Pasaulinis infliacijos lygis (2019 m.) Infliacija (– išpūtimas) – bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia.
Estija ir Infliacija · Infliacija ir Latvija ·
Jehovos liudytojai
thumb Jehovos liudytojai (pagal žydų ir krikščionių dievo Jahvės vienąiš vardo formų) – religinė organizacija, sukurta 1870 m.
Estija ir Jehovos liudytojai · Jehovos liudytojai ir Latvija ·
Jungtinių Tautų Organizacija
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), arba Jungtinės Tautos (JT) – tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taikąir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo.
Estija ir Jungtinių Tautų Organizacija · Jungtinių Tautų Organizacija ir Latvija ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Estija ir Katalikybė · Katalikybė ir Latvija ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Estija ir Latviai · Latviai ir Latvija ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Estija ir Latvių kalba · Latvija ir Latvių kalba ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Estija ir Lenkai · Latvija ir Lenkai ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Estija ir Lietuva · Latvija ir Lietuva ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Estija ir Lietuviai · Latvija ir Lietuviai ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Estija ir Lietuvių kalba · Latvija ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Estija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Latvija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Estija ir Liuteronybė · Latvija ir Liuteronybė ·
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Estija ir Livonija · Latvija ir Livonija ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Estija ir Livonijos ordinas · Latvija ir Livonijos ordinas ·
Mediana
Statistikoje mediana – tai požymio reikšmė, kuri dalija variacinę eilutę, populiacijąar tikimybinį pasiskirstymąį dvi lygias dalis.
Estija ir Mediana · Latvija ir Mediana ·
Metodistai
Džersyje Metodistai – krikščioniška protestantų denominacija, susikūrusi XVIII amžiuje Jungtinėje Karalystėje.
Estija ir Metodistai · Latvija ir Metodistai ·
Musulmonai
Musulmonai (– „paklūstantys “) – islamo, vienos monoteistinių pasaulio religijų, išpažinėjai.
Estija ir Musulmonai · Latvija ir Musulmonai ·
NATO
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, įkurta 1949 m. Organizacijos įkūrimo pagrindas – 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone (JAV) pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis.
Estija ir NATO · Latvija ir NATO ·
Parlamentas
Parlamentas (iš 'kalbėti'; kildinama iš tikrinio Anglijos parlamento pavadinimo Parliament) – nacionalinė, federacijos subjektų arba didelio administracinio vieneto atstovų sudaryta įstatymų leidybos institucija.
Estija ir Parlamentas · Latvija ir Parlamentas ·
Pasaulinis koordinuotasis laikas
laiko zonų žemėlapis Pasaulinis koordinuotasis laikas arba UTC – universalus laikas – pasaulinio atominio laiko nulinės laiko juostos standartas.
Estija ir Pasaulinis koordinuotasis laikas · Latvija ir Pasaulinis koordinuotasis laikas ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Estija ir Rusai · Latvija ir Rusai ·
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Estija ir Rusų kalba · Latvija ir Rusų kalba ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Estija ir Rusija · Latvija ir Rusija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Estija ir Rusijos imperija · Latvija ir Rusijos imperija ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Estija ir Ryga · Latvija ir Ryga ·
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Estija ir Rygos įlanka · Latvija ir Rygos įlanka ·
Rytų Europos laikas
Rytų Europos laikas – standartinis laikas, kuris yra 2 valandomis priekyje pasaulinio koordinuotojo laiko (UTC).
Estija ir Rytų Europos laikas · Latvija ir Rytų Europos laikas ·
Rytų Europos vasaros laikas
Rytų Europos vasaros laikas – standartinis laikas, taikomas kaip vasaros laikas tose Europos ir Vidurinių Rytų šalyse, kurios žiemąnaudoja Rytų Europos laiką (EET, UTC+2).
Estija ir Rytų Europos vasaros laikas · Latvija ir Rytų Europos vasaros laikas ·
Sentikybė
Rusijos sentikiai Sentikybė – rusų stačiatikių organizacijos ir religiniai judėjimai, nepripažįstantys Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653–1666 m. patriarcho Nikono ir caro Aleksejaus Michailovičiaus.
Estija ir Sentikybė · Latvija ir Sentikybė ·
Septintosios dienos adventistai
Viljamas Mileris (1782–1849, JAV), adventistų judėjimo pradininkas Otavos Septintos dienos adventistų bažnyčia, buvusi sinagoga Septintosios dienos adventistai – 1840 m.
Estija ir Septintosios dienos adventistai · Latvija ir Septintosios dienos adventistai ·
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Estija ir Stačiatikybė · Latvija ir Stačiatikybė ·
Tarptautinis doleris
Tarptautinis doleris – menama valiuta, turinti tąpačiąperkamąjągaliąkaip ir Jungtinių Amerikos Valstijų doleris tuo pat metu.
Estija ir Tarptautinis doleris · Latvija ir Tarptautinis doleris ·
Tarptautinis valiutos fondas
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – tarptautinė finansų institucija, įkurta 1947 metais, padedanti plėtoti pasaulinę prekybą, remianti šalis, turinčias finansinių sunkumų.
Estija ir Tarptautinis valiutos fondas · Latvija ir Tarptautinis valiutos fondas ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Estija ir Tarybų Sąjunga · Latvija ir Tarybų Sąjunga ·
Ukrainiečiai
Ukrainiečiai (Ukrainai) – rytų slavų tauta.
Estija ir Ukrainiečiai · Latvija ir Ukrainiečiai ·
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta valstybės įstaiga, kuri kolegialiai sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus.
Estija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija · Latvija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija ·
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Estija ir Vidžemė · Latvija ir Vidžemė ·
Vidutinė gyvenimo trukmė
Detalesnę informacijągalite rasti straipsnyje Sąrašas:Šalys pagal vidutinę gyvenimo trukmę Vidutinė gyvenimo trukmė arba vidutinė numatomo gyvenimo trukmė – tai vidutinis metų skaičius, liekantis gyventi asmenims nuo tam tikro amžiaus, esant dabarties mirtingumui.
Estija ir Vidutinė gyvenimo trukmė · Latvija ir Vidutinė gyvenimo trukmė ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Estija ir Vokiečių kalba · Latvija ir Vokiečių kalba ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Estija ir Vokiečių ordinas · Latvija ir Vokiečių ordinas ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Estija ir Vokietija · Latvija ir Vokietija ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Estija ir XIII amžius · Latvija ir XIII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Estija ir XX amžius · Latvija ir XX amžius ·
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1561 m. ir Estija · 1561 m. ir Latvija ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Estija · 1569 m. ir Latvija ·
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1721 m. ir Estija · 1721 m. ir Latvija ·
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1918 m. ir Estija · 1918 m. ir Latvija ·
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1940 m. ir Estija · 1940 m. ir Latvija ·
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1941 m. ir Estija · 1941 m. ir Latvija ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1944 m. ir Estija · 1944 m. ir Latvija ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1991 m. ir Estija · 1991 m. ir Latvija ·
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2000 m. ir Estija · 2000 m. ir Latvija ·
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2005 m. ir Estija · 2005 m. ir Latvija ·
2022 m.
2022 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Estija ir Latvija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Estija ir Latvija panašumų
Palyginimas tarp Estija ir Latvija
Estija yra 150 santykius, o Latvija turi 371. Kaip jie turi bendro 73, Jaccard indeksas yra 14.01% = 73 / (150 + 371).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Estija ir Latvija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
