Greičiau nei naršyklėje!
71 santykiai: Abraomas Kulvietis, Actekai, Analitinė filosofija, Antropologija, Būtis, Dharma, Dominikonų ordinas, Egzistencializmas, Encyclopædia Britannica, Epistemologija, Estetika, Etika, Feminizmas, Fenomenologija, Helenistinė filosofija, Hermeneutika, Humanizmas, Indijos filosofija, Istorijos filosofija, Kalbos filosofija, Karma, Kaunas, Kinijos filosofija, Kolonializmas, Kosmologija, Kražiai, Kritinis racionalizmas, Lietuvių kalbos žodynas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos krikštas, Logika, Marksizmas, Metafizika, Mikalojus Daukša, Mokša (religija), Mokslo filosofija, Naugardukas, Nepasitenkinimas, Ontologija, Pitagoras, Platonas, Politinė filosofija, Postmodernizmas, Pozityvizmas, Pragmatizmas, Protavimas, Psichologija, Rafaelis, Renesansas, Romanas Plečkaitis, ..., Samsara, Sąmonės filosofija, Scholastika, Senovės Graikijos filosofija, Simbolinė logika, Sokratas, Talis, Teisės filosofija, Vedanta, VI amžius pr. m. e., Viduramžių filosofija, VII amžius pr. m. e., Vilniaus universitetas, Vilnius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vydūnas, X amžius pr. m. e., XII amžius pr. m. e., XV amžius pr. m. e., 1507 m., 1579 m.. Išplėsti indeksą (21 daugiau) »
Abraomas Kulvietis
Jonavos rajono vietoje Abraomas Kulvietis (apie 1510 m. – 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje) – viena žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas, protestantas.
Nauja!!: Filosofija ir Abraomas Kulvietis · Žiūrėti daugiau »
Actekai
Tlalokas, actekų lietaus ir vaisingumo dievas Actekai (astekai) – centrinėje Meksikoje gyvenusios etninės grupės, kalbėjusios nahuatlių kalba, XIV–XVI a. pr.
Nauja!!: Filosofija ir Actekai · Žiūrėti daugiau »
Analitinė filosofija
Analitinė filosofija – loginės analizės ir lingvistinės filosofijos krypčių visuma.
Nauja!!: Filosofija ir Analitinė filosofija · Žiūrėti daugiau »
Antropologija
Antropologija (.
Nauja!!: Filosofija ir Antropologija · Žiūrėti daugiau »
Būtis
Būtis arba egzistencija – buvimas tikrovėje, buvimas tikru – tuo, kas esti; tikrovės pajauta, priešingybė nebūčiai.
Nauja!!: Filosofija ir Būtis · Žiūrėti daugiau »
Dharma
Dharma (Pats žodis yra kilęs iš veiksmažodžio dhr̥- – „palaikyti, suturėti, tverti“. Jau nuo „Rigvedos“ sutinkamas žodis dharman, kuris pirmine prasme reiškia „pamatą, pagrindą“, bet įgija perkeltines „tradicijos, tvarkos, papročio“ reikšmes.
Nauja!!: Filosofija ir Dharma · Žiūrėti daugiau »
Dominikonų ordinas
Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.
Nauja!!: Filosofija ir Dominikonų ordinas · Žiūrėti daugiau »
Egzistencializmas
Egzistencializmas (iš – egzistavimas, buvimas) – XX a. filosofijos kryptis, kuri individą, individualiąpatirtį ir jos unikalumąlaikė žmogaus egzistencijos supratimo pagrindu.
Nauja!!: Filosofija ir Egzistencializmas · Žiūrėti daugiau »
Encyclopædia Britannica
Encyclopædia Britannica – universalioji enciklopedija anglų kalba; ji siekia – kaip ir vokiškoji Brokhauzo enciklopedija – pateikti visas žmonijos žinias kiek įmanoma išsamiau (The Sum of Human Knowledge) ir giliau.
Nauja!!: Filosofija ir Encyclopædia Britannica · Žiūrėti daugiau »
Epistemologija
Epistemologija, gnoseologija, pažinimo teorija (iš gr. επιστήμη, episteme 'žinios' + λόγος, logos 'žodis, mokslas') – filosofijos šaka, tirianti pažinimo (žinių, žinojimo) prigimtį ir principus.
Nauja!!: Filosofija ir Epistemologija · Žiūrėti daugiau »
Estetika
Estetika (gr. αισθητική – „jutiminis“).
Nauja!!: Filosofija ir Estetika · Žiūrėti daugiau »
Etika
Etika – bendra sąvoka, kuria dažniausiai apibūdinama moralės teorija.
Nauja!!: Filosofija ir Etika · Žiūrėti daugiau »
Feminizmas
Vienas iš feministinio judėjimo Vokietijoje simbolių XX a. aštuntajame dešimtmetyje Feminizmas – visuomeninis, politinis judėjimas, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys turėtų visas politines, socialines ir ekonomines teises bei galimybes, lygias vyrų teisėms.
Nauja!!: Filosofija ir Feminizmas · Žiūrėti daugiau »
Fenomenologija
Fenomenologija – Edmundo Huserlio (Edmund Husserl, 1859–1938) sukurtas filosofijos metodas, kuriuo siekiama aprašyti žmogaus sąmonės turinį ir atskleisti jame esančių fenomenų (reiškinių) esmes.
Nauja!!: Filosofija ir Fenomenologija · Žiūrėti daugiau »
Helenistinė filosofija
Helenistinė filosofija – vakarų filosofijos periodas išsivystęs helenistinėje civilizacijoje, prasidėjęs Aristoteliu ir pasibaigęs neoplatonizmu.
Nauja!!: Filosofija ir Helenistinė filosofija · Žiūrėti daugiau »
Hermeneutika
Hermis – dievų pasiuntinys Hermeneutika – filosofijos kryptis, kilusi iš religinių tekstų aiškinimo.
Nauja!!: Filosofija ir Hermeneutika · Žiūrėti daugiau »
Humanizmas
Humanizmas – antropocentrinė pasaulėžiūra, išaukštinanti žmogų, vertinanti mokslinį metodą, atmetanti misticizmą, religines dogmas.
Nauja!!: Filosofija ir Humanizmas · Žiūrėti daugiau »
Indijos filosofija
Indijos filosofija – Indijos filosofinių pažiūrų visuma, turinti dviejų su puse tūkstančių metų tradiciją.
Nauja!!: Filosofija ir Indijos filosofija · Žiūrėti daugiau »
Istorijos filosofija
Istorijos filosofija, filosofijos šaka, nagrinėjanti istoriją, kai istorija tapatinama ir su praeitimi, ir su istoriografine jos išraiška.
Nauja!!: Filosofija ir Istorijos filosofija · Žiūrėti daugiau »
Kalbos filosofija
Kalbos filosofija – filosofijos šaka, nagrinėjanti kalbąir reikšmę.
Nauja!!: Filosofija ir Kalbos filosofija · Žiūrėti daugiau »
Karma
Karma ( – 'darbas, veikla, kūrinys') – mitologijoje ir etninėse indų religijose reiškia veiksmus, įskaitant ir religinius, kurie sukelia po jų einantį atlygį.
Nauja!!: Filosofija ir Karma · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Filosofija ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Kinijos filosofija
Kinijos filosofija – Kinijos filosofinių pažiūrų visuma, turinti trijų tūkstančių metų tradiciją.
Nauja!!: Filosofija ir Kinijos filosofija · Žiūrėti daugiau »
Kolonializmas
karikatūra „Rodo kolosas“ 1892 m. Kolonializmas – vienų šalių ekspansija prisijungiant kitų šalių ir tautų teritorijas (pvz., dėl resursų, vergų, strateginės padėties, tokios kaip svarbios upės žiotys arba greta svarbaus sąsiaurio, ar didesnio ploto).
Nauja!!: Filosofija ir Kolonializmas · Žiūrėti daugiau »
Kosmologija
Kosmologija (iš (kosmos) – visata; ir -λογία (-logos) – žodis, sąvoka, mokslas) – astronomijos sritis, tirianti Visatą: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje.
Nauja!!: Filosofija ir Kosmologija · Žiūrėti daugiau »
Kražiai
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.
Nauja!!: Filosofija ir Kražiai · Žiūrėti daugiau »
Kritinis racionalizmas
Kritinis racionalizmas − tai metodologija, kurios pagrindas yra mokslinės tiesos atradimas remiantis kritiniu mąstymu.
Nauja!!: Filosofija ir Kritinis racionalizmas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos žodynas
Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) – didžiausias lietuvių kalbos žodynas.
Nauja!!: Filosofija ir Lietuvių kalbos žodynas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Filosofija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos krikštas
Lietuvos krikštui skirtas pašto ženklas Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe.
Nauja!!: Filosofija ir Lietuvos krikštas · Žiūrėti daugiau »
Logika
Logika ('žodis, reikšmė'; žr. žodyne) – filosofijos mokslo šaka, tirianti priimtinus samprotavimo būdus; plačiąja prasme – taisyklingas mąstymas, samprotavimų eiga, sveikas protas, vidinis dėsningumas.
Nauja!!: Filosofija ir Logika · Žiūrėti daugiau »
Marksizmas
Karlas Marksas Marksizmas – filosofija ir pasaulėžiūra, sukurta K. Markso ir F. Engelso, apimanti įvairias XIX, XX ir XXI amžiaus mokyklas.
Nauja!!: Filosofija ir Marksizmas · Žiūrėti daugiau »
Metafizika
Metafizika ('po; už' ir phýsis 'gamta') – filosofijos šaka, nagrinėjanti pirminius būties principus.
Nauja!!: Filosofija ir Metafizika · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Daukša
Mikalojus Daukša (g. apie 1527 m. Babėnuose – 1613 m. vasario 16 d. Varniuose) – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų.
Nauja!!: Filosofija ir Mikalojus Daukša · Žiūrėti daugiau »
Mokša (religija)
Mokša – hinduizmo ir džainizmo sąvoka, reiškianti išsilaisvinimąiš samsaros rato, amžino įsikūnijimų srauto.
Nauja!!: Filosofija ir Mokša (religija) · Žiūrėti daugiau »
Mokslo filosofija
Mokslo filosofija – filosofijos skyrius, kuriame nagrinėjami filosofiniai mokslų pagrindai, prielaidos ir implikacijos.
Nauja!!: Filosofija ir Mokslo filosofija · Žiūrėti daugiau »
Naugardukas
Naugardùkas (arba Naũgardas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino apskrityje, 50 km į pietryčius nuo Lydos.
Nauja!!: Filosofija ir Naugardukas · Žiūrėti daugiau »
Nepasitenkinimas
Nepasitenkinimas (kančia) – pamatinė budizmo sąvoka minima Keturiose tauriosiose tiesose, pirmoji iš jų, ypač svarbi budistų pasaulėžiūrai.
Nauja!!: Filosofija ir Nepasitenkinimas · Žiūrėti daugiau »
Ontologija
Ontologija (Graikiškai ων „būtis“, λόγος „žodis“ ar „kalba“) – filosofijos skyrius, svarbiausia metafizikos šaka.
Nauja!!: Filosofija ir Ontologija · Žiūrėti daugiau »
Pitagoras
Pitagoras Samietis (582 m. pr. m. e. – 496 m. pr. m. e.) – jonėnų mistikas, filosofas ir matematikas, religinio – mokslinio pitagorininkų sąjūdžio įkūrėjas.
Nauja!!: Filosofija ir Pitagoras · Žiūrėti daugiau »
Platonas
Platonas (Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – Aristoklas, 422-347 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose.
Nauja!!: Filosofija ir Platonas · Žiūrėti daugiau »
Politinė filosofija
Politinė filosofija – esminių klausimų apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, teisę, valdžios vykdomąteisės įgyvendinimąnagrinėjimas: kas tai yra, kodėl (arba ar) tai reikalinga, kas daro vyriausybę legitimia, kokias teises ir laisves ji turi ginti ir kodėl, kokiąturi būti vyriausybės forma ir kodėl, kas yra teisė, kokias pareigas piliečiai turi savo legitimiai valdžiai, jei jas turi ir kada galima teisėtai nuversti vyriausybę, jei tai galima iš vis.
Nauja!!: Filosofija ir Politinė filosofija · Žiūrėti daugiau »
Postmodernizmas
Portlando pastatas vienas postmodernizmo architektūros pavyzdžių. Postmodernizmas – sunkiai apibrėžiamas terminas, tačiau gali būti nusakomas kaip tam tikrų kritinių, retorinių, strateginių nuostatų visuma, asocijuojama su skirtingumo, pasikartojimo, simuliakro, hiperrealybės koncepcijomis, destabilizuojančiomis kitas – būvio, identiteto, istorinio progreso, episteminio tikrumo, vienareikšmiškumo idėjas.
Nauja!!: Filosofija ir Postmodernizmas · Žiūrėti daugiau »
Pozityvizmas
Pozityvizmas – XIX ir XX a. filosofijos kryptis.
Nauja!!: Filosofija ir Pozityvizmas · Žiūrėti daugiau »
Pragmatizmas
Pragmatizmas – filosofijos kryptis, susiformavusi XIX a. pab.
Nauja!!: Filosofija ir Pragmatizmas · Žiūrėti daugiau »
Protavimas
Protavimu vadinamas gebėjimas sąmoningai suvokti dalykus (mąstyti), remiantis logika pačiam pateikti ir patikrinti faktus bei pakeisti ar pateisinti praktikas, nuostatus ar įsitikinimus, priklausomai nuo turimos informacijos.
Nauja!!: Filosofija ir Protavimas · Žiūrėti daugiau »
Psichologija
Psichologija (iš graik. ψυχή – siela ir λόγος – mokslas) – socialinis mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, psichikos faktus, nustatantis dėsnius ir kuriantis jų aiškinimo sistemas.
Nauja!!: Filosofija ir Psichologija · Žiūrėti daugiau »
Rafaelis
Rafaelis (lotynizuota forma Raphael, tikr. Raffaello Sanzio, 1483 m. balandžio 6 d. Urbinas, Italija – 1520 m. balandžio 6 d. Roma) – italų architektas, dailininkas.
Nauja!!: Filosofija ir Rafaelis · Žiūrėti daugiau »
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Nauja!!: Filosofija ir Renesansas · Žiūrėti daugiau »
Romanas Plečkaitis
PAGENAME Romanas Plečkaitis (1933 m. rugpjūčio 11 d. Suvalkų krašte, Kalvarijoje – 2009 m. rugpjūčio 17 d.) – lietuvių filosofas, logikas, filosofijos istorijos tyrinėtojas.
Nauja!!: Filosofija ir Romanas Plečkaitis · Žiūrėti daugiau »
Samsara
Samsara ( – keliavimas, reinkarnavimas, žemiškų atgimimų ratas) – sąvoka, vartojama skirtingose rytietiškose žinojimo tradicijose: džainizme, budizme, hinduizme, sikhizme, kur jos aspektas – reinkarnacija, kurios pobūdį nulemia karma.
Nauja!!: Filosofija ir Samsara · Žiūrėti daugiau »
Sąmonės filosofija
Sąmonės filosofija – filosofijos šaka, nagrinėjanti protą, mintis, sąmoningumąir proto ryšį su kūnu, ypač smegenimis.
Nauja!!: Filosofija ir Sąmonės filosofija · Žiūrėti daugiau »
Scholastika
Scholastika (t. p. scholasticizmas) (iš – mokykla) – mokslo, filosofijos, teologijos kryptis Vakarų Europoje (ir Bizantijoje) viduramžiais.
Nauja!!: Filosofija ir Scholastika · Žiūrėti daugiau »
Senovės Graikijos filosofija
Platonas Senovės Graikijos filosofija – filosofija, kilusi iš Senovės Graikijos.
Nauja!!: Filosofija ir Senovės Graikijos filosofija · Žiūrėti daugiau »
Simbolinė logika
Simbolinė logika (arba matematinė logika) – mokslas, nagrinėjantis įrodymus bei samprotavimus, naudojant dirbtinę kalbąnatūralių kalbų dviprasmybėms ir loginiams prieštaravimams išvengti.
Nauja!!: Filosofija ir Simbolinė logika · Žiūrėti daugiau »
Sokratas
Sokratas (469 m. pr. m. e. Alopekėje, netoli Atėnų – 399 m. pr. m. e. Atėnuose) – senovės graikų filosofas, gyvenęs ir veikęs Atėnuose.
Nauja!!: Filosofija ir Sokratas · Žiūrėti daugiau »
Talis
Žodis Talis reiškia.
Nauja!!: Filosofija ir Talis · Žiūrėti daugiau »
Teisės filosofija
Teisės filosofija – socialinės filosofijos sritis, teorinis teisės mokslas.
Nauja!!: Filosofija ir Teisės filosofija · Žiūrėti daugiau »
Vedanta
Vedanta („vedų pabaiga“) – Indijos filosofijos šaka.
Nauja!!: Filosofija ir Vedanta · Žiūrėti daugiau »
VI amžius pr. m. e.
Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Filosofija ir VI amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Viduramžių filosofija
Filosofija tarp septynių „laisvųjų menų“ (artes liberales) Viduramžių filosofija − istorinis Vakarų filosofijos raidos etapas, apimantis laikotarpį nuo V iki XIV a. Pirmaisiais viduramžių šimtmečiais Vakaruose dar tik kūrėsi bei formavosi nauja religija − krikščionybė, o lygiagrečiai su ja − naujos mokslo kryptys, aiškinančios bei siekiančios pagrįsti ir nušviesti krikščionybės pamatus − Kristaus mokymą.
Nauja!!: Filosofija ir Viduramžių filosofija · Žiūrėti daugiau »
VII amžius pr. m. e.
Septintasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 700 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 601 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Filosofija ir VII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Filosofija ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Filosofija ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Nauja!!: Filosofija ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Vydūnas
Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas,; 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Gaidelių valsčiuje, Šilutės apskrityje, Prūsijos karalystėje – 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Vakarų Vokietijoje, 1991 m. spalio 19 d. jo palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse) – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas.
Nauja!!: Filosofija ir Vydūnas · Žiūrėti daugiau »
X amžius pr. m. e.
Dešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1000 m.
Nauja!!: Filosofija ir X amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XII amžius pr. m. e.
XII a. pr. m. e. pradžioje sunaikinta hetitų sostinė Hatušas Viduržemio jūros regione Dvyliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1200 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1101 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Filosofija ir XII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XV amžius pr. m. e.
XV a. pr. m. e. mikėniška amfora Egipto mirusiųjų knygos papirusas Penkioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Filosofija ir XV amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
1507 m.
1507 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Filosofija ir 1507 m. · Žiūrėti daugiau »
1579 m.
1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Filosofija ir 1579 m. · Žiūrėti daugiau »
