Greičiau nei naršyklėje!
47 santykiai: Anatomija, Andrius Sniadeckis, Aristotelis, Atmintis, Augalų fiziologija, Avicena, Biochemija, Biofizika, Centrinė nervų sistema, Chemija, Elektrofiziologija, Emocija, Endokrinologija, Epitelinis audinys, Fizika, Genetika, Hipokratas, Histologija, Klausa, Kraujas, Kvėpavimas, Ląstelė, Matematika, Mechanika, Miegas, Mielės, Mityba, Mokymasis, Motyvacija, Neurofiziologija, Organizmas, Psichofiziologija, Senėjimas, Skausmas, Skonio jutimas, Smegenų skystis, Steponas Laurynas Bizijas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Zita Aušrelė Kučinskienė, Zoologija, 1497 m., 1558 m., 1781 m., 1783 m., 1804 m., 1919 m., 1939 m..
Anatomija
Žmogaus kūno anatomija – Juan Valverde de Amusco, Roma 1559 Anatomija (gr. anatomē – skrodimas) – biologijos mokslo šaka, tirianti organizmo kūno sandarą.
Nauja!!: Fiziologija ir Anatomija · Žiūrėti daugiau »
Andrius Sniadeckis
Andrius Sniadeckis (slapyvardis Sotwaros, 1768 m. lapkričio 30 d. Žninas, Kujavijos Pamario vaivadija – 1838 m. gegužės 12 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės chemikas, biologas, filosofas, gydytojas; Vilniaus universiteto profesorius.
Nauja!!: Fiziologija ir Andrius Sniadeckis · Žiūrėti daugiau »
Aristotelis
Aristotelis ( .
Nauja!!: Fiziologija ir Aristotelis · Žiūrėti daugiau »
Atmintis
Atmintis – gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas, būdingas biologinėms sistemoms (pvz., gyvūnams bei žmonėms), taip pat kai kurioms techninėms sistemoms.
Nauja!!: Fiziologija ir Atmintis · Žiūrėti daugiau »
Augalų fiziologija
Dygimo eksperimentas Augalų fiziologija – mokslas apie augalų gyvybės reiškinius, susijusius su svarbiausiais augalų procesais: mityba, kvėpavimu, augimu, vystymusi, dauginimusi, paveldimumu, dirglumu ir judėjimu, atsparumu.
Nauja!!: Fiziologija ir Augalų fiziologija · Žiūrėti daugiau »
Avicena
Avicena (Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina, sutrumpintai Ibn Sina; 980 m. netoli Bucharos – m. 1037 m. Persijos Hamadane) – persų kilmės, tačiau daugiausia arabiškai rašęs gydytojas ir filosofas.
Nauja!!: Fiziologija ir Avicena · Žiūrėti daugiau »
Biochemija
Biochemija – mokslas, tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus.
Nauja!!: Fiziologija ir Biochemija · Žiūrėti daugiau »
Biofizika
Biofizika ('gyvybė, gyvenimas' + 'gamta') – tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemas tiriantis fizikos bei chemijos metodais.
Nauja!!: Fiziologija ir Biofizika · Žiūrėti daugiau »
Centrinė nervų sistema
1. Galvos smegenys, 2. Centrinė nervų sistema, 3. Nugaros smegenys Centrinė nervų sistema, arba CNS – nervų sistemos dalis, atliekanti daugelį sudėtingų aukštosios nervinės veiklos funkcijų.
Nauja!!: Fiziologija ir Centrinė nervų sistema · Žiūrėti daugiau »
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Nauja!!: Fiziologija ir Chemija · Žiūrėti daugiau »
Elektrofiziologija
Elektrofiziologija – fiziologijos šaka, tirianti elektrinius (elektrocheminius ir panašius) reiškinius įvairiose organizmo sistemose.
Nauja!!: Fiziologija ir Elektrofiziologija · Žiūrėti daugiau »
Emocija
Emocija ( – iš, nuo + motio – judėjimas) – tiesioginis aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas.
Nauja!!: Fiziologija ir Emocija · Žiūrėti daugiau »
Endokrinologija
Endokrinologija („viduje“ ir κρίνειν „nulemti, spręsti“) – mokslas apie hormonus (endokrinus); biologijos ir medicinos šaka, tirianti gyvūnų endokrininių organų ir audinių ontogenezę ir filogenezę.
Nauja!!: Fiziologija ir Endokrinologija · Žiūrėti daugiau »
Epitelinis audinys
citoskeleto elementai (raudona spalva) Epitelis, epitelinis audinys – dengiamasis audinys.
Nauja!!: Fiziologija ir Epitelinis audinys · Žiūrėti daugiau »
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Nauja!!: Fiziologija ir Fizika · Žiūrėti daugiau »
Genetika
DNR - paveldimos informacijos nešėja Genetika ('gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamąinformaciją(pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius.
Nauja!!: Fiziologija ir Genetika · Žiūrėti daugiau »
Hipokratas
XIX a. Hipokratąvaizduojantis raižinys Hipokratas ((„arklių tramdytojas“),, 460 m. pr. m. e. Koso sala – 377 m. pr. m. e.) – garsiausias Antikinės Graikijos ir 18 kartos gydytojas savo šeimoje, atsisakęs religiško požiūrio į ligas, daugiausiai dėmesio skyręs profilaktikai ir diagnostikai.
Nauja!!: Fiziologija ir Hipokratas · Žiūrėti daugiau »
Histologija
Sėklidės prielipo mikropreparatas Histologija ('audinys' + logos 'mokslas') – biologijos sritis, nagrinėjanti daugialąsčių organizmų audinių mikroskopinę sandarą, funkcijas ir jų vystymosi dėsningumus.
Nauja!!: Fiziologija ir Histologija · Žiūrėti daugiau »
Klausa
Klausa – sugebėjimas girdėti.
Nauja!!: Fiziologija ir Klausa · Žiūrėti daugiau »
Kraujas
Kapiliarinis kraujas iš piršto Kraujas – cirkuliuojantis jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos tarpląstelinės medžiagos – kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) ir kraujo ląstelių (apie 40-45 proc.) (raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai).
Nauja!!: Fiziologija ir Kraujas · Žiūrėti daugiau »
Kvėpavimas
'''''Kvėpavimas''''' Kvėpavimas – nenutrūkstantis biologinis procesas, kurio metu kvėpavimo organai ir kvėpavimo takai dalyvauja deguonies įsisavinime ir anglies dioksido pašalinime.
Nauja!!: Fiziologija ir Kvėpavimas · Žiūrėti daugiau »
Ląstelė
Eukariotų ląstelės pjūvis Ląstelė (– „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.
Nauja!!: Fiziologija ir Ląstelė · Žiūrėti daugiau »
Matematika
Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.
Nauja!!: Fiziologija ir Matematika · Žiūrėti daugiau »
Mechanika
Mechanika – fizikos skyrius, nagrinėjantis paprasčiausiąmaterijos judėjimo formą – mechaninį judėjimą(kūno padėties kitimąkitų kūnų atžvilgiu).
Nauja!!: Fiziologija ir Mechanika · Žiūrėti daugiau »
Miegas
Miegas Miegas – periodiška žmogaus ir aukštesnės organizacijos gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktąsu aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas.
Nauja!!: Fiziologija ir Miegas · Žiūrėti daugiau »
Mielės
''Candida albicans'' Mielės – vienaląsčių grybelių grupė.
Nauja!!: Fiziologija ir Mielės · Žiūrėti daugiau »
Mityba
Mityba – organizmo veiklos sritis, apimanti apsirūpinimąmaisto medžiagomis, pradedant maisto paieška ir/ar medžiokle, jo kramtymąir rijimą, virškinimąir įsisavinimą.
Nauja!!: Fiziologija ir Mityba · Žiūrėti daugiau »
Mokymasis
Mokymasis – sąmoningas (valingas) ir nesąmoningas individualus arba kolektyvinis įgijimas žinių, gebėjimų ar įgūdžių.
Nauja!!: Fiziologija ir Mokymasis · Žiūrėti daugiau »
Motyvacija
Motyvacija psichologijoje, vadyboje ir etologijoje – visus organizmo veiksmus skatinanti jėga.
Nauja!!: Fiziologija ir Motyvacija · Žiūrėti daugiau »
Neurofiziologija
Neurofiziologija – fiziologijos sritis, tirianti nervų sistemos veikimą.
Nauja!!: Fiziologija ir Neurofiziologija · Žiūrėti daugiau »
Organizmas
Organizmas (organ + ism; 'įrankis', 'instrumentas') – savarankiškai egzistuojantis organinio pasaulio vienetas (gyvūnas, grybas, augalas arba mikroorganizmas, gyvosios gamtos elementas), turintis savireguliacijos sistemą, kuriam daro poveikį įvairūs aplinkos veiksniai.
Nauja!!: Fiziologija ir Organizmas · Žiūrėti daugiau »
Psichofiziologija
Psichofiziologija – psichologijos šaka, tirianti biologinių savybių (ypač nervinės sistemos) ir jų visumos reikšmę, taip pat jų vaidmenį nulemiant psichinę veiklą, pastovius individualius psichologinius skirtumus.
Nauja!!: Fiziologija ir Psichofiziologija · Žiūrėti daugiau »
Senėjimas
Senėjimas – negrįžtamas procesas, kurio metu gyvasis kūnas (organoidas, ląstelė, audinys, organas, organų sistema – visas organizmas) dėl susidėvėjimo keičia struktūrą, funkcines galimybes ir savybes.
Nauja!!: Fiziologija ir Senėjimas · Žiūrėti daugiau »
Skausmas
Skausmas – nemalonus jausmas, fizinė ar dvasinė kančia, malonumo priešingybė.
Nauja!!: Fiziologija ir Skausmas · Žiūrėti daugiau »
Skonio jutimas
Skonio jutimas – pojūtis, kai skonis jaučiamas dėl liežuvyje esančių skonio receptorių, kurie reaguoja tik į vandenyje (seilėse) ištirpusias medžiagas.
Nauja!!: Fiziologija ir Skonio jutimas · Žiūrėti daugiau »
Smegenų skystis
Smegenų skystis, likvoras − skystis (audinių skysčio atmaina), užpildantis smegenų skilvelius, talpyklas, subarachnoidinę ertmę ir povoratinklinį tarpą, esantį po voratinkliniu smegenų dangalu.
Nauja!!: Fiziologija ir Smegenų skystis · Žiūrėti daugiau »
Steponas Laurynas Bizijas
Steponas Laurynas Bizijas-Bizio (1724 m. Paduja – 1790 m.) – italas, Lietuvos anatomas ir gydytojas.
Nauja!!: Fiziologija ir Steponas Laurynas Bizijas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami medicinos gydytojai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, odontologai, visuomenės sveikatos, slaugos, medicinos biologijos, medicinos genetikos ir medicinos fizikos specialistai.
Nauja!!: Fiziologija ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas · Žiūrėti daugiau »
Zita Aušrelė Kučinskienė
Zita Aušrelė Kučinskienė (g. 1948 m. balandžio 27 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Nauja!!: Fiziologija ir Zita Aušrelė Kučinskienė · Žiūrėti daugiau »
Zoologija
Zoologija (– gyvūnas, logos – mokslas) – biologijos šaka, tirianti gyvūnus.
Nauja!!: Fiziologija ir Zoologija · Žiūrėti daugiau »
1497 m.
1497 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fiziologija ir 1497 m. · Žiūrėti daugiau »
1558 m.
1558 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fiziologija ir 1558 m. · Žiūrėti daugiau »
1781 m.
1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fiziologija ir 1781 m. · Žiūrėti daugiau »
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fiziologija ir 1783 m. · Žiūrėti daugiau »
1804 m.
1804 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fiziologija ir 1804 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fiziologija ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fiziologija ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »
