Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Florencija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Florencija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Algirdas Brazauskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pjetras Pertis, Renesansas, Roma, Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Vilniaus vyskupija.
Algirdas Brazauskas
Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje – 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Pradėjęs karjerąkaip jaunas specialistas, A. Brazauskas komunistų partijoje sparčiai kopė hierarchijos laiptais ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju – LKP CK I sekretoriumi. Šį postąjis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 d. Vėliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992–1993, išrinktas kadencijai 1993–1998), vėliau vadovavo šalies vykdomajai valdžiai kaip ministras pirmininkas (2001–2006). Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad valdant A. Brazauskui šalies ūkis bei politinė padėtis buvo stabilios. Savo politinę karjerąA. Brazauskas susiejo su Lietuvos komunistų partija bei jos įpėdine Lietuvos demokratine darbo partija, vėliau − Lietuvos socialdemokratų partija. Nors ir pasitraukė iš partijos vadovybės organų, tačiau savo įtakąišlaikė. Iš aktyvios politikos A. Brazauskas buvo pasitraukęs 1998–2001 metais, joje taip pat nebedalyvavo nuo 2007-ųjų. Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 m. birželio 26 d. Liepos 1 dienąvalstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 2011 m. birželio 26 d. iškilmingai atidengtas paminklinis biustas.
Algirdas Brazauskas ir Florencija · Algirdas Brazauskas ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Florencija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Pjetras Pertis
Džovanis Pjetras Pertis (1648 m. Muggio kaimelyje, Šveicarija – 1714 m. Vilniuje) – italų baroko skulptorius ir architektas.
Florencija ir Pjetras Pertis · Pjetras Pertis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Florencija ir Renesansas · Renesansas ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Florencija ir Roma · Roma ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Interjeras Vilniaus šv.
Florencija ir Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia ·
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Florencija ir Vilniaus vyskupija · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Florencija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Florencija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika panašumų
Palyginimas tarp Florencija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Florencija yra 70 santykius, o Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi 139. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 3.35% = 7 / (70 + 139).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Florencija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
