Greičiau nei naršyklėje!
37 santykiai: Ašmena, Albertas Vaitiekus Manvydas, Žemaitija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Bogdanas Chmelnickis, Dieveniškės, Gediminaičių dinastija, Gediminas, Gelgaudiškis, Goštautai, Horodlė, Jogaila, Jurgis Gedgaudas, Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mamertas Gedgaudas, Mantvydas, Maršalka, Mykolas Kiuchmeisteris, Mykolas Mingaila, Petras Simonas Gedgaudaitis, Rimvydas Petrauskas, Skirsnemunė, Trakų pilys, Veliuona, Vilniaus kaštelionas, Vilniaus vaivada, Vokiečių ordinas, XIV amžius, XV amžius, 1407 m., 1412 m., 1413 m., 1441 m., 1446 m., 1453 m., 1863–1864 m. sukilimas.
Ašmena
Ašmenà – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus.
Nauja!!: Gedgaudai ir Ašmena · Žiūrėti daugiau »
Albertas Vaitiekus Manvydas
Albertas Vaitiekus Manvydas (apie 1370–1423 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Albertas Vaitiekus Manvydas · Žiūrėti daugiau »
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Gedgaudai ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Bogdanas Chmelnickis
Bogdanas Zinovijus Chmelnickis (1595 m. gruodžio 27 d. Subotive prie Čyhyryno, dab. Čerkasų sritis – 1657 m. liepos 27 d. ten pat) – 1648–1657 m. Ukrainos kazokų etmonas, 1648–1654 m. sukilimo prieš Abiejų Tautų Respublikąvadovas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Bogdanas Chmelnickis · Žiūrėti daugiau »
Dieveniškės
Dieveniškės – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, šalia kelio, 27 km į pietryčius nuo Šalčininkų, Gaujos dešiniajame krante, iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos.
Nauja!!: Gedgaudai ir Dieveniškės · Žiūrėti daugiau »
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Nauja!!: Gedgaudai ir Gediminaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Nauja!!: Gedgaudai ir Gediminas · Žiūrėti daugiau »
Gelgaudiškis
Gelgaudiškis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante.
Nauja!!: Gedgaudai ir Gelgaudiškis · Žiūrėti daugiau »
Goštautai
Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis.
Nauja!!: Gedgaudai ir Goštautai · Žiūrėti daugiau »
Horodlė
Horodlė – kaimas Lenkijoje, Liublino vaivadijos pietrytinėje dalyje, Bugo kairiajame krante, prie Ukrainos sienos.
Nauja!!: Gedgaudai ir Horodlė · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Gedgaudai ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Gedgaudas
Jurgis Gedgaudas (m. 1435 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus vaivada, Gedgaudų bajorų giminės pradininkas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Jurgis Gedgaudas · Žiūrėti daugiau »
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Leliva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Gedgaudai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mamertas Gedgaudas
Mamertas Gedgaudas (1843 m. – 1863 m.) – bajoras, kilęs iš Gedgaudų giminės, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Nauja!!: Gedgaudai ir Mamertas Gedgaudas · Žiūrėti daugiau »
Mantvydas
Mantvydas (g. prieš 1300 m. – m. 1348 m. vasario 2 d. arba 1341 ar 1343 m.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak S. Rouvelo, pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja).
Nauja!!: Gedgaudai ir Mantvydas · Žiūrėti daugiau »
Maršalka
Maršalka, arba maršalas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės arba bajorų atstovavimo organų pareigūnas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Maršalka · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Kiuchmeisteris
Mykolas Kiuchmeisteris fon Šternbergas (1370 m. Silezija – 1423 m. gruodžio 15 d. Dancigas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Nauja!!: Gedgaudai ir Mykolas Kiuchmeisteris · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Mingaila
Mykolas Mingaila (Minigaila, m. apie 1419 m.) – vienas žymiausių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos didikų.
Nauja!!: Gedgaudai ir Mykolas Mingaila · Žiūrėti daugiau »
Petras Simonas Gedgaudaitis
Petras Simonas Gedgaudaitis (Senka) (m. 1451 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus kaštelionas, iš Gedgaudų bajorų giminės.
Nauja!!: Gedgaudai ir Petras Simonas Gedgaudaitis · Žiūrėti daugiau »
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto rektorius.
Nauja!!: Gedgaudai ir Rimvydas Petrauskas · Žiūrėti daugiau »
Skirsnemunė
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio.
Nauja!!: Gedgaudai ir Skirsnemunė · Žiūrėti daugiau »
Trakų pilys
Trakuose yra dvi XIV-XV a. pilys.
Nauja!!: Gedgaudai ir Trakų pilys · Žiūrėti daugiau »
Veliuona
Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio, dešiniajame Nemuno krante.
Nauja!!: Gedgaudai ir Veliuona · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vaivada
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Gedgaudai ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Gedgaudai ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Gedgaudai ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Gedgaudai ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
1407 m.
1407 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gedgaudai ir 1407 m. · Žiūrėti daugiau »
1412 m.
1412 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gedgaudai ir 1412 m. · Žiūrėti daugiau »
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gedgaudai ir 1413 m. · Žiūrėti daugiau »
1441 m.
1441 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gedgaudai ir 1441 m. · Žiūrėti daugiau »
1446 m.
1446 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gedgaudai ir 1446 m. · Žiūrėti daugiau »
1453 m.
1453 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gedgaudai ir 1453 m. · Žiūrėti daugiau »
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
Nauja!!: Gedgaudai ir 1863–1864 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
