Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Gegužės 5 ir Kovo 1
Gegužės 5 ir Kovo 1 turi 70 dalykų dažni (Unijapedija): Šventoji Romos imperija, Brazilija, Frédéric Chopin, Grigaliaus kalendorius, Imperatorius Leopoldas II, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Keliamieji metai, Lenkai, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos mokslų akademija, Marksizmas, Napoleonas Bonapartas, Niujorkas, Politika, Prancūzija, Romos imperija, Trakų rajono savivaldybė, 1447 m., 1747 m., 1790 m., 1792 m., 1815 m., 1817 m., 1893 m., 1900 m., 1902 m., ..., 1904 m., 1908 m., 1910 m., 1916 m., 1919 m., 1923 m., 1924 m., 1929 m., 1934 m., 1935 m., 1936 m., 1937 m., 1938 m., 1940 m., 1942 m., 1945 m., 1946 m., 1947 m., 1950 m., 1952 m., 1954 m., 1958 m., 1960 m., 1963 m., 1967 m., 1970 m., 1971 m., 1978 m., 1979 m., 1980 m., 1982 m., 1983 m., 1987 m., 1988 m., 1989 m., 1995 m., 1996 m., 2005 m., 2007 m., 2010 m.. Išplėsti indeksą (40 daugiau) »
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Šventoji Romos imperija ir Gegužės 5 · Šventoji Romos imperija ir Kovo 1 ·
Brazilija
Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.
Brazilija ir Gegužės 5 · Brazilija ir Kovo 1 ·
Frédéric Chopin
Frederikas Šopenas (1810 m. kovo 1 d. – 1849 m. spalio 17 d.) – lenkų pianistas ir kompozitorius.
Frédéric Chopin ir Gegužės 5 · Frédéric Chopin ir Kovo 1 ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
Gegužės 5 ir Grigaliaus kalendorius · Grigaliaus kalendorius ir Kovo 1 ·
Imperatorius Leopoldas II
Leopoldas II (pilnas vardas Peter Leopold Joseph Anton Joachim Pius Gotthard, 1747 m. gegužės 5 d. Viena – 1792 m. kovo 1 d. Viena) – Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m.
Gegužės 5 ir Imperatorius Leopoldas II · Imperatorius Leopoldas II ir Kovo 1 ·
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Gegužės 5 ir Italija · Italija ir Kovo 1 ·
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Gegužės 5 ir Jungtinė Karalystė · Jungtinė Karalystė ir Kovo 1 ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Gegužės 5 ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kovo 1 ·
Keliamieji metai
Istoriškai kalendoriaus tikslas buvo kasmet metų pradžiąnustatyti tąpačiądatą, kad būtų galima turėti atskaitos taškąskaičiuojant švenčių ir pasikartojančių įvykių datą.
Gegužės 5 ir Keliamieji metai · Keliamieji metai ir Kovo 1 ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Gegužės 5 ir Lenkai · Kovo 1 ir Lenkai ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Gegužės 5 ir Lenkija · Kovo 1 ir Lenkija ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Gegužės 5 ir Lietuva · Kovo 1 ir Lietuva ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Gegužės 5 ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kovo 1 ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Lietuvos mokslų akademija
Prezidiumas Vilniuje, Gedimino pr. 3, arch. Michailas Prozorovas, 1903-1906 m. 2009 m. Pagrindinis įėjimas iš Gedimino pr. Kalto metalo tvorelė Lietuvos mokslų akademija (LMA) – Lietuvos mokslų akademija.
Gegužės 5 ir Lietuvos mokslų akademija · Kovo 1 ir Lietuvos mokslų akademija ·
Marksizmas
Karlas Marksas Marksizmas – filosofija ir pasaulėžiūra, sukurta K. Markso ir F. Engelso, apimanti įvairias XIX, XX ir XXI amžiaus mokyklas.
Gegužės 5 ir Marksizmas · Kovo 1 ir Marksizmas ·
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.
Gegužės 5 ir Napoleonas Bonapartas · Kovo 1 ir Napoleonas Bonapartas ·
Niujorkas
Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas, – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko.
Gegužės 5 ir Niujorkas · Kovo 1 ir Niujorkas ·
Politika
Politika ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.
Gegužės 5 ir Politika · Kovo 1 ir Politika ·
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Gegužės 5 ir Prancūzija · Kovo 1 ir Prancūzija ·
Romos imperija
Romos imperija – Senovės Romos valstybė po 27 m. pr. m. e., kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto (Augustus – garbusis) titulą.
Gegužės 5 ir Romos imperija · Kovo 1 ir Romos imperija ·
Trakų rajono savivaldybė
Trakų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietrytinėje dalyje.
Gegužės 5 ir Trakų rajono savivaldybė · Kovo 1 ir Trakų rajono savivaldybė ·
1447 m.
1447 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1447 m. ir Gegužės 5 · 1447 m. ir Kovo 1 ·
1747 m.
1747 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1747 m. ir Gegužės 5 · 1747 m. ir Kovo 1 ·
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1790 m. ir Gegužės 5 · 1790 m. ir Kovo 1 ·
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1792 m. ir Gegužės 5 · 1792 m. ir Kovo 1 ·
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1815 m. ir Gegužės 5 · 1815 m. ir Kovo 1 ·
1817 m.
1817 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1817 m. ir Gegužės 5 · 1817 m. ir Kovo 1 ·
1893 m.
1893 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1893 m. ir Gegužės 5 · 1893 m. ir Kovo 1 ·
1900 m.
1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1900 m. ir Gegužės 5 · 1900 m. ir Kovo 1 ·
1902 m.
1902 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1902 m. ir Gegužės 5 · 1902 m. ir Kovo 1 ·
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1904 m. ir Gegužės 5 · 1904 m. ir Kovo 1 ·
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1908 m. ir Gegužės 5 · 1908 m. ir Kovo 1 ·
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1910 m. ir Gegužės 5 · 1910 m. ir Kovo 1 ·
1916 m.
1916 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1916 m. ir Gegužės 5 · 1916 m. ir Kovo 1 ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Gegužės 5 · 1919 m. ir Kovo 1 ·
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1923 m. ir Gegužės 5 · 1923 m. ir Kovo 1 ·
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1924 m. ir Gegužės 5 · 1924 m. ir Kovo 1 ·
1929 m.
1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1929 m. ir Gegužės 5 · 1929 m. ir Kovo 1 ·
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1934 m. ir Gegužės 5 · 1934 m. ir Kovo 1 ·
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1935 m. ir Gegužės 5 · 1935 m. ir Kovo 1 ·
1936 m.
1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1936 m. ir Gegužės 5 · 1936 m. ir Kovo 1 ·
1937 m.
1937 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1937 m. ir Gegužės 5 · 1937 m. ir Kovo 1 ·
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1938 m. ir Gegužės 5 · 1938 m. ir Kovo 1 ·
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1940 m. ir Gegužės 5 · 1940 m. ir Kovo 1 ·
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1942 m. ir Gegužės 5 · 1942 m. ir Kovo 1 ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir Gegužės 5 · 1945 m. ir Kovo 1 ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1946 m. ir Gegužės 5 · 1946 m. ir Kovo 1 ·
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1947 m. ir Gegužės 5 · 1947 m. ir Kovo 1 ·
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1950 m. ir Gegužės 5 · 1950 m. ir Kovo 1 ·
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1952 m. ir Gegužės 5 · 1952 m. ir Kovo 1 ·
1954 m.
1954 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1954 m. ir Gegužės 5 · 1954 m. ir Kovo 1 ·
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1958 m. ir Gegužės 5 · 1958 m. ir Kovo 1 ·
1960 m.
1960 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1960 m. ir Gegužės 5 · 1960 m. ir Kovo 1 ·
1963 m.
1963 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1963 m. ir Gegužės 5 · 1963 m. ir Kovo 1 ·
1967 m.
1967 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1967 m. ir Gegužės 5 · 1967 m. ir Kovo 1 ·
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1970 m. ir Gegužės 5 · 1970 m. ir Kovo 1 ·
1971 m.
1971 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1971 m. ir Gegužės 5 · 1971 m. ir Kovo 1 ·
1978 m.
1978 m. (tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntieji metai) buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1978 m. ir Gegužės 5 · 1978 m. ir Kovo 1 ·
1979 m.
1979 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1979 m. ir Gegužės 5 · 1979 m. ir Kovo 1 ·
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1980 m. ir Gegužės 5 · 1980 m. ir Kovo 1 ·
1982 m.
1982 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1982 m. ir Gegužės 5 · 1982 m. ir Kovo 1 ·
1983 m.
1983 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1983 m. ir Gegužės 5 · 1983 m. ir Kovo 1 ·
1987 m.
1987 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1987 m. ir Gegužės 5 · 1987 m. ir Kovo 1 ·
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1988 m. ir Gegužės 5 · 1988 m. ir Kovo 1 ·
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1989 m. ir Gegužės 5 · 1989 m. ir Kovo 1 ·
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1995 m. ir Gegužės 5 · 1995 m. ir Kovo 1 ·
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1996 m. ir Gegužės 5 · 1996 m. ir Kovo 1 ·
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2005 m. ir Gegužės 5 · 2005 m. ir Kovo 1 ·
2007 m.
2007 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2007 m. ir Gegužės 5 · 2007 m. ir Kovo 1 ·
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Gegužės 5 ir Kovo 1 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Gegužės 5 ir Kovo 1 panašumų
Palyginimas tarp Gegužės 5 ir Kovo 1
Gegužės 5 yra 321 santykius, o Kovo 1 turi 238. Kaip jie turi bendro 70, Jaccard indeksas yra 12.52% = 70 / (321 + 238).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Gegužės 5 ir Kovo 1 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
