Glubokas ir Kristupas Zenovičius (1540–1614)

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Glubokas ir Kristupas Zenovičius (1540–1614)

Glubokas vs. Kristupas Zenovičius (1540–1614)

Glubõkas  – miestas šiaurės Baltarusijoje, Vitebsko srityje, prie plento Vilnius–Polockas ir geležinkelio į Pabradę; rajono centras. Kristupas Zenovičius (apie 1540–1614) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir valstybės veikėjas.

Bresto vaivada

Bresto vaivadijos herbasBresto vaivadija pažymėta raudonaiBresto vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Bresto vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Bresto vaivada ir Glubokas · Bresto vaivada ir Kristupas Zenovičius (1540–1614) · Žiūrėti daugiau »

Jurijus Zenovičius

Jurijus Nikolajevičius Zenovičius (apie 1510–1583 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, kariškis, valstybės veikėjas, stačiatikis vėliau perėjęs į kalvinizmą, Reformacijos šalininkas.

Glubokas ir Jurijus Zenovičius · Jurijus Zenovičius ir Kristupas Zenovičius (1540–1614) · Žiūrėti daugiau »

Kalvinizmas

Kalvinizmas – krikščioniškosios teologijos sistema bei požiūris į krikščioniškąjį gyvenimą, suformuluotas XVI a. protestanto Jono Kalvino ir jo bei Kalvino Šventojo Rašto interpretacijos šalininkų ir pasekėjų.

Glubokas ir Kalvinizmas · Kalvinizmas ir Kristupas Zenovičius (1540–1614) · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Glubokas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kristupas Zenovičius (1540–1614) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Boguslavas Zenovičius

Mikalojus Boguslavas Zenovičius (? – 1621 m. rugsėjo 7 d.) – LDK valstybinis veikėjas.

Glubokas ir Mikalojus Boguslavas Zenovičius · Kristupas Zenovičius (1540–1614) ir Mikalojus Boguslavas Zenovičius · Žiūrėti daugiau »

Radvilos

Radvilos (lenkiškai paprastai save vadindavo Radziwiłłowie) – LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.

Glubokas ir Radvilos · Kristupas Zenovičius (1540–1614) ir Radvilos · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus kaštelionas

Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Glubokas ir Vilniaus kaštelionas · Kristupas Zenovičius (1540–1614) ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »