Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Gotthard von Kettler ir Kuršas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Gotthard von Kettler ir Kuršas

Gotthard von Kettler vs. Kuršas

Gothardas Ketleris (1517 m. vasario 2 d. Vestfalijoje – 1587 m. gegužės 17 d. Mintaujoje) – didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.

Panašumai tarp Gotthard von Kettler ir Kuršas

Gotthard von Kettler ir Kuršas turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Švedija, Žiemgala, Jelgava, Kuldyga, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liuteronybė, Livonijos ordinas, Rusija, 1642 m..

Švedija

Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.

Švedija ir Gotthard von Kettler · Švedija ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »

Žiemgala

Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.

Gotthard von Kettler ir Žiemgala · Kuršas ir Žiemgala · Žiūrėti daugiau »

Jelgava

Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.

Gotthard von Kettler ir Jelgava · Jelgava ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »

Kuldyga

Kuldyga (seniau – Kuldinga) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos.

Gotthard von Kettler ir Kuldyga · Kuldyga ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »

Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė

Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.

Gotthard von Kettler ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Kuršas ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Gotthard von Kettler ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kuršas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Liuteronybė

Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.

Gotthard von Kettler ir Liuteronybė · Kuršas ir Liuteronybė · Žiūrėti daugiau »

Livonijos ordinas

Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.

Gotthard von Kettler ir Livonijos ordinas · Kuršas ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Gotthard von Kettler ir Rusija · Kuršas ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

1642 m.

1642 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1642 m. ir Gotthard von Kettler · 1642 m. ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Gotthard von Kettler ir Kuršas

Gotthard von Kettler yra 65 santykius, o Kuršas turi 107. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 5.81% = 10 / (65 + 107).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Gotthard von Kettler ir Kuršas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »