Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Goštautai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Goštautai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi 6 dalykų dažni (Unijapedija): Albertas Goštautas, Jogaila, Kęsgailos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Martynas Goštautas, XIV amžius.
Albertas Goštautas
Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutądidžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.
Albertas Goštautas ir Goštautai · Albertas Goštautas ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Goštautai ir Jogaila · Jogaila ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Kęsgailos
Kęsgailos (lenk. Kieżgajłowie) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Deltuvos Ukmergės vietininko, vėliau Žemaitijos seniūno Mykolo Kęsgailos.
Goštautai ir Kęsgailos · Kęsgailos ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Goštautai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Martynas Goštautas
Martynas Goštautas (apie 1430 m., Vilnius – po 1483 m. liepos 3 d., Vilnius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1477–1479/1480 m.
Goštautai ir Martynas Goštautas · Martynas Goštautas ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Goštautai ir XIV amžius · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir XIV amžius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Goštautai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Goštautai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika panašumų
Palyginimas tarp Goštautai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Goštautai yra 26 santykius, o Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi 139. Kaip jie turi bendro 6, Jaccard indeksas yra 3.64% = 6 / (26 + 139).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Goštautai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
