Greičiau nei naršyklėje!
32 santykiai: Albertas Čaplinskas, Baltų kalbos, Carl Engel, Elvyra Julija Bukevičiūtė, Europa, Finų kalbos, Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė, Greifsvaldas, Heinz Janert, Janas Harfas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nobelio premija, Oskar Minkowski, Otto von Bismarck, Reinis Bertulis, Spalio 17, Stasys Abramauskas, Stasys Žeiba, Ukrainiečių kalba, Vilniaus universitetas, Vokietija, XVI amžius, XVII amžius, 1456 m., 1604 m., 1769 m., 1860 m., 1933 m., 1967 m., 1993 m., 1997 m..
Albertas Čaplinskas
Albertas Čaplinskas (1942 m. lapkričio 10 d. Naujamiestyje, Panevėžio apskrityje – 2021 m. liepos 11 d. Vilniuje) – Lietuvos informatikas, fizikos mokslų daktaras, profesorius.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Albertas Čaplinskas · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Carl Engel
Karlas Engelis (1895 m. spalio 2 d. Magdeburgas – 1947 m. sausio 25 d. Noibrandenburgas prie Greifsvaldo) – vokiečių archeologas, baltų priešistorės tyrėjas, daktaras.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Carl Engel · Žiūrėti daugiau »
Elvyra Julija Bukevičiūtė
Elvyra Julija Bukevičiūtė (g. 1946 m. sausio 14 d. Strumbagalvėje, Rudaminos valsčius) – Lietuvos kalbininkė, istorinės – lyginamosios kalbotyros specialistė, humanitarinių mokslų daktarė.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Elvyra Julija Bukevičiūtė · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė
Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė (g. 1952 m. rugsėjo 19 d. Ingavangyje, Prienų raj.) – Lietuvos poetė, vertėja.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė · Žiūrėti daugiau »
Greifsvaldas
Greifsvaldas (sen.; nuo herbo gyvūno – Pomeranijos grifo) – miestas Šiaurės rytų Vokietijoje, Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Greifsvaldas · Žiūrėti daugiau »
Heinz Janert
Hainsas Janertas (1897 m. lapkričio 18 d. Priekulėje, Vokietijos imperija – 1973 m. spalio 4 d. Greifsvalde, Vokietijos Demokratinė Respublika) – Greifsvaldo universiteto profesorius, dirvotyrininkas, dėstytojas, agronomas.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Heinz Janert · Žiūrėti daugiau »
Janas Harfas
Janas Harfas (g. 1943 m. kovo 14 d. Giustrovas, Vokietija) – vokiečių geologas, habilituotas daktaras.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Janas Harfas · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Klaipėdos universitetas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Nobelio premija
Nobelio premija – kasmetiniai apdovanojimai, skiriami žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba už ypač svarbiąvisuomeninę veiklą.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Nobelio premija · Žiūrėti daugiau »
Oskar Minkowski
Oskaras MinkovskisOskaro Minkovskio kapas Oskaras Minkovskis (Oskar Minkowski, 1858 m. sausio 13 d. Aleksote, Kaune – 1931 m. birželio 18 d. Visbadene) – vokiečių patofiziologas, terapeutas.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Oskar Minkowski · Žiūrėti daugiau »
Otto von Bismarck
Otas fon Bismarkas (1815 m. balandžio 1 d. Šionhausene, dabar Saksonijoje-Anhalte – 1898 m. liepos 30 d. Frydrichsru, netoli Hamburgo) – Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Otto von Bismarck · Žiūrėti daugiau »
Reinis Bertulis
Reinis Bertulis (1937 m. gegužės 10 d. Pipiriai, Akmenės valsčius – 1994 m. vasario 19 d. Ryga) – latvių kalbininkas.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Reinis Bertulis · Žiūrėti daugiau »
Spalio 17
Spalio 17 yra 290-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 291-a).
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Spalio 17 · Žiūrėti daugiau »
Stasys Abramauskas
Stasys Abramauskas (1927 m. spalio 16 d. Nevaišiai, Gardino sritis – 1996 m. spalio 28 d. Vilnius) – inžinierius architektas, architektūros istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Stasys Abramauskas · Žiūrėti daugiau »
Stasys Žeiba
Stasys Žeiba (1916 m. vasario 3 d. Adomavoje, Anykščių rajonas – 1999 m. gruodžio 12 d. Vilniuje) – Lietuvos karinis veikėjas, mokslininkas geologas.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Stasys Žeiba · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
1456 m.
1456 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1456 m. · Žiūrėti daugiau »
1604 m.
1604 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1604 m. · Žiūrėti daugiau »
1769 m.
1769 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1769 m. · Žiūrėti daugiau »
1860 m.
1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1860 m. · Žiūrėti daugiau »
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1933 m. · Žiūrėti daugiau »
1967 m.
1967 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1967 m. · Žiūrėti daugiau »
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »
1997 m.
1997 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Greifsvaldo universitetas ir 1997 m. · Žiūrėti daugiau »
