Turinys
95 santykiai: Adolfas Kontrimas, Akmena (upė), Aleksandras Bendikas, Aleksas Jonkus, Žygimantas Augustas, Darbėnai, Darbėnų apylinkė, Darbėnų seniūnija, Darbėnų valsčius, Grūšlaukės apylinkė, Grūšlaukės šv. Jono Nepomuko bažnyčia, Grūšlaukės dvaras, Grūšlaukės kapinių koplyčia, Grūšlaukės mokykla-daugiafunkcis centras, Grūšlaukės paminklas partizanams, Grūšlaukės seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Jėzus Kristus, Juozapas Paulauskas, Kapinės, Kardo rinktinė, Kazimieras Kontrimas (1913), Kazimieras Paulauskas, Kazys Misius, Klaipėdos apskritis, Knygnešystė, Koplytėlė, Kretingos apskritis, Kretingos rajono savivaldybė, Krikščionių kryžius, Laukeliai, Lietuvos partizanai, Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės, Masalskiai, Miestelis, Oginskiai, Paštas, Pagrūšlaukė, Platelių dvaras, Potockiai, Pradinė mokykla, Salantai, Salantų rajonas, Salantų valsčius, Tarybų Sąjunga, Telšių apskritis, Tiškevičiai, Užgavėnės, XVIII amžius, XX amžius, ... Išplėsti indeksą (45 daugiau) »
Adolfas Kontrimas
Adolfas Kontrimas (1917 m. Knėžuose, Kretingos raj. – 2006 m. Grūšlaukėje, Kretingos raj.) – Lietuvos partizanas, Lietuvos šaulių sąjungos garbės šaulys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos leitenantas.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Adolfas Kontrimas
Akmena (upė)
Danė Klaipėdoje Akmena ties Kurmaičiais Akmena ties Valėnais Biržos tiltas Akmena-Danė – upė vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Akmena (upė)
Aleksandras Bendikas
Aleksandras Bendikas (1867 m. lapkričio 7 d., Akmenalių k., Darbėnų vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1939 m. rugpjūčio 1 d. Salantuose, Salantų vls., Kretingos apskr.) – pauparis, knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjas.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Aleksandras Bendikas
Aleksas Jonkus
Aleksas Jonkus, slap.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Aleksas Jonkus
Žygimantas Augustas
Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Žygimantas Augustas
Darbėnai
Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, prie kelio ir geležinkelio ruožo Kretinga–Skuodas, 16 km į šiaurę nuo Kretingos.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Darbėnai
Darbėnų apylinkė
Darbėnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis Lietuvos šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Darbėnų apylinkė
Darbėnų seniūnija
Darbėnų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Darbėnų seniūnija
Darbėnų valsčius
Darbėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Darbėnų valsčius
Grūšlaukės apylinkė
Grūšlaukės apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės apylinkė
Grūšlaukės šv. Jono Nepomuko bažnyčia
Grūšlaukės šv.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės šv. Jono Nepomuko bažnyčia
Grūšlaukės dvaras
Grūšlaukės dvaras – buvęs dvaras šiaurinėje - šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į vakarus nuo Salantų, prie kelių ir.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės dvaras
Grūšlaukės kapinių koplyčia
Grūšlaukės kapinių koplyčia – koplyčia, stovinti Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Grūšlaukės miestelio kapinėse, prie Peldžių gatvės (kelio). Patenka į Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapijos teritoriją.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės kapinių koplyčia
Grūšlaukės mokykla-daugiafunkcis centras
Kretingos rajono Grūšlaukės mokykla-daugiafunkcis centras – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kretingos raj.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės mokykla-daugiafunkcis centras
Grūšlaukės paminklas partizanams
Grūšlaukės paminklas Kardo rinktinės partizanams yra šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Grūšlaukėje (Darbėnų seniūnija), Šv. Jono Nepomuko bažnyčios šventoriuje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės paminklas partizanams
Grūšlaukės seniūnija
Grūšlaukės seniūnija – istorinis teritorinis-administracinis vienetas, buvęs Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurinėje dalyje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės seniūnija
Grūšlaukės valsčius
Grūšlaukės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Grūšlaukės valsčius
Jėzus Kristus
„Jėzus gydo akluosius“. XII amžiaus romėnų mozaika pavaizduota Monrealės katedroje, Sicilijoje. Gerardo van Honthorsto paveiksle XI a. tapytas Jėzaus portretas Jėzus Kristus (Jėzus „Jahvė gelbėja“; Kristus,, – „mesijas“, „pateptasis“; gimė apie 7 ar 4 m.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Jėzus Kristus
Juozapas Paulauskas
Juozapas Paulauskas (1860 m., Darbėnų apylinkėje, Telšių aps., Kauno gub. – 1945 m. vasario 13 d., Grūšlaukės k., Darbėnų vls., Kretingos aps.) – Lietuvos liaudies meistras, knygnešys.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Juozapas Paulauskas
Kapinės
Kapinės su akmenine tvora Kapinės – mirusiųjų laidojimo vieta.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Kapinės
Kardo rinktinė
Kardo rinktinė – Lietuvos Laisvės Armijos–Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Žemaičių apygardos partizanų junginys, nuo 1945 m.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Kardo rinktinė
Kazimieras Kontrimas (1913)
Kazimieras Kontrimas (slap. Kontautas Kazys, Tėvas, Montė, 1913 m. gruodžio 16 d. Knėžų k., Salantų vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1952 m. spalio 30 d. Smeltės k., Grūšlaukės apyl., Salantų raj., Klaipėdos sr.) – Lietuvos partizanas, karininkas, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės steigėjas, štabo viršininkas ir vadas.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Kazimieras Kontrimas (1913)
Kazimieras Paulauskas
Kazimieras Paulauskas (1906 m. liepos 11 d. Grūšlaukio kaime, Darbėnų valsčius – 1998 m. spalio 4 d. Tauragėje) – Lietuvos mokytojas ir tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Kazimieras Paulauskas
Kazys Misius
Kazys Misius (g. 1942 m. gruodžio 5 d. Paymėžyje) – Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Kazys Misius
Klaipėdos apskritis
Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Klaipėdos apskritis
Knygnešystė
Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Knygnešystė
Koplytėlė
Koplytėlė Koplytėlė kapinėse Koplytėlė Šveicarijoje Koplytėlė – memorialinis statinys.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Koplytėlė
Kretingos apskritis
Kretingos apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas 1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Lietuvos šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Kretingos apskritis
Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Kretingos rajono savivaldybė
Krikščionių kryžius
Krucifiksas Tradcinis lietuviškas kryžius su pagonišku Saulės motyvu Kryžius (crucis (Femininum), abu iš cruciare, „kankinti“, sen. ind. krúñcati, „kryžiuojasi“) – religinis simbolis, simbolizuojantis kančią.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Krikščionių kryžius
Laukeliai
Laukeliais vadinami kaimai.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Laukeliai
Lietuvos partizanai
Lietuvos partizanai – partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžiąLietuvoje dalyviai 1944–1953 m.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Lietuvos partizanai
Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės
Buvusių kolūkių gyvenviečių sklaida dabartinėje Lietuvos teritorijoje (~2000 gyvenviečių) Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės – tai gyvenamosios vietovės, buvusios pagrindinėmis sovietmečio Lietuvos kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose ir žuvininkystės ūkiuose.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės
Masalskiai
Masalskių giminės didysis herbas Masalskiai – rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos didikų giminė, kunigaikščiai.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Masalskiai
Miestelis
Girkalnio. Miestelis – gyvenvietės tipas, istoriškai susidaręs Abiejų Tautų Respublikos laikais dabartinės Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos teritorijoje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Miestelis
Oginskiai
Oginskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lietuvos bajorų didikų ir kunigaikščių (nuo 1783 m.) giminė, nuo XVII a. pabaigos dariusi didelę įtakąLietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Oginskiai
Paštas
Senovinis pašto pastatas Trakuose Paštas – siuntinių ir krovinių gabenimo sistema; jąvaldanti įmonė, jų sistema.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Paštas
Pagrūšlaukė
Pagrūšlaukė – buvęs kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurę nuo Grūšlaukės.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Pagrūšlaukė
Platelių dvaras
Platelių dvaras – dvaras, stovintis Plateliuose.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Platelių dvaras
Potockiai
Potockių Lancutos pilis. Potockių rūmai Červonograde (dabar Religijos muziejus) Palenkės Mendzižece Kšešovicėje Potockiai (arba Patackai) – ATR didikų giminė.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Potockiai
Pradinė mokykla
Pradinė mokykla (anksčiau vadinta pradžios mokykla) – pradinį išsilavinimąteikianti bendrojo ugdymo įstaiga.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Pradinė mokykla
Salantai
Salantai – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Salantai
Salantų rajonas
Salantų rajonas – 1950–1959 m. LTSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Salantų rajonas
Salantų valsčius
Salantų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Salantų valsčius
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Tarybų Sąjunga
Telšių apskritis
Telšių apskritis – mažiausia pagal plotąiš dešimties Lietuvos apskričių, 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies vakarinėje dalyje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Telšių apskritis
Tiškevičiai
Tiškevičių rūmai Trakuose Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Tiškevičiai
Užgavėnės
Tradicinė žemaičių Užgavėnių kaukė, daryta 1946 m. Užgavėnės – archaiška žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymąsiekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Užgavėnės
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir XVIII amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir XX amžius
Zubovai
Zubovai – Rusijos imperijos grafų ir Šv. Romos imperijos kunigaikščių giminė, kilusi XIII a. iš Vladimiro vietininko Amragato.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir Zubovai
1568 m.
1568 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1568 m.
1675 m.
1675 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1675 m.
1749 m.
1749 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1749 m.
1750 m.
1750 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1750 m.
1758 m.
1758 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1758 m.
1778 m.
1778 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1778 m.
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1795 m.
1806 m.
1806 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1806 m.
1821 m.
1821 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1821 m.
1824 m.
1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1824 m.
1830–1831 m. sukilimas
Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1830–1831 m. sukilimas
1843 m.
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1843 m.
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1846 m.
1853 m.
1853 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1853 m.
1860 m.
1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1860 m.
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1861 m.
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1863–1864 m. sukilimas
1866 m.
1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1866 m.
1880 m.
1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1880 m.
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1897 m.
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1915 m.
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1917 m.
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1918 m.
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1919 m.
1919–1939 m. žemės reforma
1919–1939 m.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1919–1939 m. žemės reforma
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1922 m.
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1923 m.
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1940 m.
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1941 m.
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1944 m.
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1945 m.
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1947 m.
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1948 m.
1949 m.
1949 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1949 m.
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1950 m.
1951 m.
1951 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1951 m.
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1952 m.
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1959 m.
1977 m.
1977 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1977 m.
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1988 m.
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1992 m.
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1995 m.
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 1999 m.
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grūšlaukė ir 2006 m.
Taip pat žinomas kaip Grušlaukė, Grūšlaukiai, Grūšlaukis.