Greičiau nei naršyklėje!
9 santykiai: Barionas, Bozonas, Fermionas, Gliuonas, Graikų kalba, Kvarkas, Mezonas, Neutronas, Protonas.
Barionas
Barionai – fermionai, kurių barioninis skaičius lygus vienetui – sunkiosios elementariosios dalelės (rimties masės ne mažesnės už protono).
Nauja!!: Hadronas ir Barionas · Žiūrėti daugiau »
Bozonas
Satijenas Bozė Bozonas – dalelė, turinti sveikąarba nulinį sukinį.
Nauja!!: Hadronas ir Bozonas · Žiūrėti daugiau »
Fermionas
Fermionas – elementarioji dalelė, sudaranti atomus ir dažnai aptariama teorinės fizikos moksluose.
Nauja!!: Hadronas ir Fermionas · Žiūrėti daugiau »
Gliuonas
Gliuonas – bemasės sąveikos tarp kvarkų elementarioji dalelė, perduodanti stipriąjąsąveikąir netiesiogiai susiejanti protonus ir neutronus atomų branduoliuose.
Nauja!!: Hadronas ir Gliuonas · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Hadronas ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Nauja!!: Hadronas ir Kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Mezonas
Mezonas – bozonas arba tas pat, kas hadronas su sveiku sukiniu.
Nauja!!: Hadronas ir Mezonas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Hadronas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Hadronas ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
