Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija

Haličo-Voluinės kunigaikštystė vs. Riurikaičių dinastija

Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m. Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.

Panašumai tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Kijevo Rusia, Kyjivas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Turovo-Pinsko kunigaikštystė, 1221 m., 1264 m., 1272 m..

Kijevo Rusia

Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Kijevo Rusia · Kijevo Rusia ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

Kyjivas

Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Kyjivas · Kyjivas ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

Turovo-Pinsko kunigaikštystė

Turovo-Pinsko kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė · Riurikaičių dinastija ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

1221 m.

1221 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1221 m. ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · 1221 m. ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

1264 m.

1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1264 m. ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · 1264 m. ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

1272 m.

1272 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1272 m. ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · 1272 m. ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija

Haličo-Voluinės kunigaikštystė yra 95 santykius, o Riurikaičių dinastija turi 107. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 3.47% = 7 / (95 + 107).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »