Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Traidenis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Traidenis

Haličo-Voluinės kunigaikštystė vs. Traidenis

Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m. Traidenis (m. apie 1282 m. pradžią) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m.

Panašumai tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Traidenis

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Traidenis turi 6 dalykų dažni (Unijapedija): Švarnas, Levas Danilovičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mindaugas, Vaišelga, 1269 m..

Švarnas

Švarnas (krikšto vardas Jonas; apie 1236–1240 m. – 1270 m. palaidotas Chelme) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1267–1269), Cholmo ir Haličo-Volynės kunigaikštis (1264–1269).

Švarnas ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Švarnas ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »

Levas Danilovičius

Levas Danilovičius (1226 m. – 1300 m.) – 1245–1269 m.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Levas Danilovičius · Levas Danilovičius ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »

Mindaugas

Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Mindaugas · Mindaugas ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »

Vaišelga

Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18–23 d.) – vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Vaišelga · Traidenis ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »

1269 m.

1269 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1269 m. ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · 1269 m. ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Traidenis

Haličo-Voluinės kunigaikštystė yra 95 santykius, o Traidenis turi 22. Kaip jie turi bendro 6, Jaccard indeksas yra 5.13% = 6 / (95 + 22).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Traidenis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »