Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Hetitų kalba vs. Indoeuropiečių prokalbė

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje). Indoeuropiečių migracija isbn.

Panašumai tarp Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Aliatyvas, Anatolų kalbos, Įnagininkas, Bendratis, Galininkas, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Kilmininkas, Linksnis, Mažoji Azija, Naudininkas, Nuosaka, Siekinys, Vardininkas, Vietininkas, XVIII amžius pr. m. e..

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Abliatyvas ir Hetitų kalba · Abliatyvas ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Aliatyvas ir Hetitų kalba · Aliatyvas ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Anatolų kalbos

Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.

Anatolų kalbos ir Hetitų kalba · Anatolų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Hetitų kalba ir Įnagininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Bendratis

Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Bendratis ir Hetitų kalba · Bendratis ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Galininkas ir Hetitų kalba · Galininkas ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Gramatinis skaičius ir Hetitų kalba · Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Hetitų kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Hetitų kalba ir Kilmininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Hetitų kalba ir Linksnis · Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Azija

Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.

Hetitų kalba ir Mažoji Azija · Indoeuropiečių prokalbė ir Mažoji Azija · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Hetitų kalba ir Naudininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Hetitų kalba ir Nuosaka · Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Siekinys

Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Hetitų kalba ir Siekinys · Indoeuropiečių prokalbė ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Hetitų kalba ir Vardininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Hetitų kalba ir Vietininkas · Indoeuropiečių prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius pr. m. e.

XVIII a. pr. m. e. stelos su Hamurabio teisynu fragmentas XVIII a. pr. m. e. Babilonijos žemėlapis XVIII a. pr. m. e. Vėlyvosios Sia dinastijos bronzinis indas vynui Aštuonioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1800 m.

Hetitų kalba ir XVIII amžius pr. m. e. · Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Hetitų kalba yra 32 santykius, o Indoeuropiečių prokalbė turi 442. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 3.59% = 17 / (32 + 442).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Hetitų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »