Greičiau nei naršyklėje!
18 santykiai: Antropologija, Filosofija, Folkloras, Gamta, Inkultūracija, Menas, Mitas, Moralė, Paideia, Protas, Ritualas, Siela, Tikėjimas, Tradicija, Ugdymas, Visuomenė, XX amžius, XXI amžius.
Antropologija
Antropologija (.
Nauja!!: Kultūra ir Antropologija · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: Kultūra ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Nauja!!: Kultūra ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »
Gamta
Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai.
Nauja!!: Kultūra ir Gamta · Žiūrėti daugiau »
Inkultūracija
Inkultūracija – kultūrinės antropologijos sąvoka, įvardijanti visąžmogaus gyvenimątrunkantį vyksmą, kai įsiliejama į visuomenės, kurioje gyvenama, kultūrąir tampama jos kultūrinio tapatumo reiškėju.
Nauja!!: Kultūra ir Inkultūracija · Žiūrėti daugiau »
Menas
Menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetinė-sensualinė (grožinė-jutiminė) išraiška.
Nauja!!: Kultūra ir Menas · Žiūrėti daugiau »
Mitas
''Prometėjas'' (1868 m., aut. Gustave Moreau) Mitas ( 'pasakojimas, padavimas') − kolektyvinis liaudies vaizduotės kūrinys, kuriame per konkrečius personažus (kultūrinis herojus, triksteris) ir dievybes (antropomorfinės, polimorfinės) apibendrintai atspindima tikrovė.
Nauja!!: Kultūra ir Mitas · Žiūrėti daugiau »
Moralė
Moralė ( – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) kaip sąvoka turi keletąreikšmių.
Nauja!!: Kultūra ir Moralė · Žiūrėti daugiau »
Paideia
Paideia (paideía kilęs iš žodžio païs, reiškiančio vaikas) – antikinė sąvoka, kuri aptinkama Hipokrato, Isokrato, Platono, Aristotelio veikaluose.
Nauja!!: Kultūra ir Paideia · Žiūrėti daugiau »
Protas
Protas – sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius.
Nauja!!: Kultūra ir Protas · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Kultūra ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Siela
Siela – religinė, filosofinė sąvoka, reiškianti nematerialiąsubstanciją, nepriklausomąnuo kūno.
Nauja!!: Kultūra ir Siela · Žiūrėti daugiau »
Tikėjimas
Tikėjimas – plačiąja prasme vieno ar kito reiškinio tikrumo pripažinimas, nereikalaujantis apčiuopiamų įrodymų.
Nauja!!: Kultūra ir Tikėjimas · Žiūrėti daugiau »
Tradicija
Tradicija ( – perdavimas, pasakojimas) – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių etninės grupės kultūros formų perdavimas iš kartos į kartą.
Nauja!!: Kultūra ir Tradicija · Žiūrėti daugiau »
Ugdymas
Ugdymas – socialinis reiškinys, kuriantis žmogų, kaip asmenybę tuo metu, kai jis bendraudamas sąveikauja su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis.
Nauja!!: Kultūra ir Ugdymas · Žiūrėti daugiau »
Visuomenė
Visuomenė – tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visuma, socialinių santykių sankloda.
Nauja!!: Kultūra ir Visuomenė · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kultūra ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
XXI amžius
Dvidešimt pirmas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dienąir pasibaigsiantis 2100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kultūra ir XXI amžius · Žiūrėti daugiau »
