Greičiau nei naršyklėje!
46 santykiai: Albanų kalba, Amerika, Anatolų kalbos, Armėnų kalba, Australija, Avesta, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Dakų kalba, Europa, Frygų kalba, Galų kalba, Germanų kalbos, Graikų kalba, Hetitų kalba, Ilyrų kalbos, Indoarijų kalbos, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Iranėnų kalbos, Italikų kalbos, Kalbų šeimos, Keltų kalbos, Latvijos nacionalinė enciklopedija, Lotynų kalba, Mesapių kalba, Nuristaniečių kalbos, Paleobalkanų kalbos, Persų kalba, Pietų Azija, Romanų kalbos, Runos, Sanskritas, Satemizacija, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji venetų kalba, Senovės makedonų kalba, Sibiras, Slavų kalbos, Tocharų kalbos, Trakų kalba, Vakarų Azija, Vidurinė Azija, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Amerika
Amerika – sausumos masyvas tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų, dažniausiai įvardijamas kaip pasaulio dalis, kuriąsudaro du žemynai: Šiaurės Amerika ir Pietų Amerika.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Amerika · Žiūrėti daugiau »
Anatolų kalbos
Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Anatolų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Australija · Žiūrėti daugiau »
Avesta
Viena Avestos jasnų Avesta – šventų zoroastrizmo tekstų rinkinys, parašytas liturgine Avestos kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Avesta · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Dakų kalba
Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Frygų kalba
Frygų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota Mažojoje Azijoje gyvenusių frygų maždaug tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. Nėra sutarta dėl šios kalbos priskyrimo kokiai nors indoeuropiečių kalbų atšakai – vieni tyrinėtojai jąlinkę gretinti su graikų kalba, kiti – su italikų–keltų spėjama atšaka.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Frygų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galų kalba
Galų kalba – išnykusi keltų kalbų grupės kalba, vartota Galijoje iki VI a. Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais galų kalbąišstūmė liaudinė lotynų kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Galų kalba · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ilyrų kalbos
Ilyrų kalbos – mirusi grupė giminiškų kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalboms, maždaug tarp VI a. pr. m. e. ir VI a. m. e. vartota ilyrų genčių.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ilyrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoarijų kalbos
Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoarijų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kalbų šeimos
Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Latvijos nacionalinė enciklopedija
Latvijos nacionalinė enciklopedija – 2018 m. gruodžio 18 d. internete atverta visuotinė enciklopedija latvių kalba, tebepildoma.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Latvijos nacionalinė enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Mesapių kalba
Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Mesapių kalba · Žiūrėti daugiau »
Nuristaniečių kalbos
Nuristaniečių kalbos – viena iš trijų indoiranėnų kalbų šakų.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Nuristaniečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Paleobalkanų kalbos
Paleobalkanų kalbos Rytų Europoje V–I a. pr. m. e. Paleobalkanų kalbos – sąlyginis pavadinimas keleto indoeuropiečių kalbų, kurių vartotojai iki romėnų užkariavimo ir, matyt, tam tikrąlaikąpo to gyveno Balkanuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Paleobalkanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Persų kalba
Persų kalba, arba farsi (.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Persų kalba · Žiūrėti daugiau »
Pietų Azija
Pietų Azija – pasaulio regionas, apimantis Indijos subkontinentą.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pietų Azija · Žiūrėti daugiau »
Romanų kalbos
Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Runos
Runos – keletas susijusių abėcėlių, naudotų rašyti germanų kalbomis, daugiausia Skandinavijoje ir Britų salose.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Runos · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji venetų kalba
Senoji venetų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota venetų tautos, gyvenusios Adrijos jūros šiaurinėse pakrantėse, į šiaurės rytus nuo Po deltos (dab. Italijos Venetas, dalis Slovėnijos).
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senoji venetų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės makedonų kalba
Pelos užrašas Senovės makedonų kalba – senovės makedonų kalba arba senovės graikų kalbos tarmė, ar atskira helėnų kalba, kuri buvo vartojama Makedonijos karalystėje 1-ajame tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senovės makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sibiras
       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sibiras · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Tocharų kalbos
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Trakų kalba
Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Trakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vakarų Azija
Vakarų Azija arba Pietvakarių Azija – geografinis regionas Azijos žemyno pietvakariuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų Azija · Žiūrėti daugiau »
Vidurinė Azija
Vidurinės Azijos apytikrės ribos ir sąvokos: '''Ruda spalva''' – TSRS laikais priimta sąvoka, '''ruda ir šviesiai ruda''' (įskaitant Kazachiją) – šių laikų dažniausia sąvoka, '''ruda, šviesiai ruda bei tamsiai gelsva''' – UNESCO priimta sąvoka Vidurinė Azija siauresne sąvoka – regionas tarp Amudarjos ir Syrdarjos upių, o platesne sąvoka – visos buvusių tarybinių Azijos valstybių teritorijos (Kazachija, Kirgizija, Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija).
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vidurinė Azija · Žiūrėti daugiau »
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Indoeuropiečių kalba, Indoeuropiečių kalbų šeima.
