Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba
Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Afiksas, Agliutinacinė kalba, Anglų kalba, Asmuo (gramatika), Šaknis (kalbotyra), Būdvardis, Fleksinė kalba, Galūnė (kalbotyra), Kaityba (kalbotyra), Lietuvių kalba, Linksnis, Morfema, Papildinys, Priešdėlis, Priesaga, Prieveiksmis, Veiksmažodis, Veiksnys.
Afiksas
Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.
Afiksas ir Indoeuropiečių prokalbė · Afiksas ir Izoliacinė kalba ·
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Agliutinacinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Agliutinacinė kalba ir Izoliacinė kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Anglų kalba ir Izoliacinė kalba ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė · Asmuo (gramatika) ir Izoliacinė kalba ·
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Šaknis (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė · Šaknis (kalbotyra) ir Izoliacinė kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Būdvardis ir Izoliacinė kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Fleksinė kalba ir Izoliacinė kalba ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Galūnė (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė · Galūnė (kalbotyra) ir Izoliacinė kalba ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Izoliacinė kalba ir Kaityba (kalbotyra) ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Izoliacinė kalba ir Lietuvių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis · Izoliacinė kalba ir Linksnis ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Morfema · Izoliacinė kalba ir Morfema ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys · Izoliacinė kalba ir Papildinys ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis · Izoliacinė kalba ir Priešdėlis ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga · Izoliacinė kalba ir Priesaga ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Prieveiksmis · Izoliacinė kalba ir Prieveiksmis ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis · Izoliacinė kalba ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksnys · Izoliacinė kalba ir Veiksnys ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba panašumų
Palyginimas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba
Indoeuropiečių prokalbė yra 442 santykius, o Izoliacinė kalba turi 22. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 3.88% = 18 / (442 + 22).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
