Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys
Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Būdvardis, Bendratis, Daiktavardis, Galininkas, Kalbos dalis, Kilmininkas, Linksnis, Naudininkas, Tarinys, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys.
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Būdvardis ir Papildinys ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Bendratis ir Indoeuropiečių prokalbė · Bendratis ir Papildinys ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Daiktavardis ir Papildinys ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Indoeuropiečių prokalbė · Galininkas ir Papildinys ·
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos dalis · Kalbos dalis ir Papildinys ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Papildinys ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis · Linksnis ir Papildinys ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas · Naudininkas ir Papildinys ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys · Papildinys ir Tarinys ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vardininkas · Papildinys ir Vardininkas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis · Papildinys ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksnys · Papildinys ir Veiksnys ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys panašumų
Palyginimas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys
Indoeuropiečių prokalbė yra 442 santykius, o Papildinys turi 19. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 2.60% = 12 / (442 + 19).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
