Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos

Indoeuropiečių prokalbė vs. Tocharų kalbos

Indoeuropiečių migracija isbn. Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.

Panašumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos

Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Airių kalba, Baltų kalbos, Būdvardis, Daugiskaita, Dviskaita, Germanų kalbos, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Kinijos Liaudies Respublika, Leksika, Lietuvių kalba, Lotynų kalba, Slavų kalbos, Vedų kalba, Vidurinė Azija.

Airių kalba

Aĩrių kalba – priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų grupei, goidelų pogrupiui.

Airių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Airių kalba ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Baltų kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Būdvardis ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Daugiskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Daugiskaita ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.

Dviskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Dviskaita ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.

Germanų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Germanų kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Graikų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Graikų kalba ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Gramatinė giminė ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinė giminė ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinis skaičius ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Indoeuropiečių prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Indoiranėnų kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Kinijos Liaudies Respublika

Kinija, oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritorijąvalstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. aplenkta Indijos).

Indoeuropiečių prokalbė ir Kinijos Liaudies Respublika · Kinijos Liaudies Respublika ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika · Leksika ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Vedų kalba

XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.

Indoeuropiečių prokalbė ir Vedų kalba · Tocharų kalbos ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vidurinė Azija

Vidurinės Azijos apytikrės ribos ir sąvokos: '''Ruda spalva''' – TSRS laikais priimta sąvoka, '''ruda ir šviesiai ruda''' (įskaitant Kazachiją) – šių laikų dažniausia sąvoka, '''ruda, šviesiai ruda bei tamsiai gelsva''' – UNESCO priimta sąvoka Vidurinė Azija siauresne sąvoka – regionas tarp Amudarjos ir Syrdarjos upių, o platesne sąvoka – visos buvusių tarybinių Azijos valstybių teritorijos (Kazachija, Kirgizija, Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija).

Indoeuropiečių prokalbė ir Vidurinė Azija · Tocharų kalbos ir Vidurinė Azija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos

Indoeuropiečių prokalbė yra 442 santykius, o Tocharų kalbos turi 21. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 3.89% = 18 / (442 + 21).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »