Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis turi 28 dalykų dažni (Unijapedija): Agliutinacinė kalba, Asmuo (gramatika), Bendratis, Dalelytė, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dviskaita, Fleksinė kalba, Galininkas, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Izoliacinė kalba, Kaityba (kalbotyra), Kalbos dalis, Kamienas (kalbotyra), Konjunktyvas, Latvių kalba, Lietuvių kalba, Nuosaka, Optatyvas, Priešdėlis, Priesaga, Rūšis (gramatinė), Siekinys, Tarinys, Tarmė, Veikslas.
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Agliutinacinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Agliutinacinė kalba ir Veiksmažodis ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė · Asmuo (gramatika) ir Veiksmažodis ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Bendratis ir Indoeuropiečių prokalbė · Bendratis ir Veiksmažodis ·
Dalelytė
Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.
Dalelytė ir Indoeuropiečių prokalbė · Dalelytė ir Veiksmažodis ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Dalyvis (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė · Dalyvis (gramatika) ir Veiksmažodis ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Daugiskaita ir Veiksmažodis ·
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Dviskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Dviskaita ir Veiksmažodis ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Fleksinė kalba ir Veiksmažodis ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Indoeuropiečių prokalbė · Galininkas ir Veiksmažodis ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinė giminė ir Veiksmažodis ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Gramatinis laikas ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinis laikas ir Veiksmažodis ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinis skaičius ir Veiksmažodis ·
Izoliacinė kalba
Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotąmorfemų skaičių galinti turėti kalba.
Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba · Izoliacinė kalba ir Veiksmažodis ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Kaityba (kalbotyra) ir Veiksmažodis ·
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos dalis · Kalbos dalis ir Veiksmažodis ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Kamienas (kalbotyra) ir Veiksmažodis ·
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Konjunktyvas · Konjunktyvas ir Veiksmažodis ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Veiksmažodis ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Veiksmažodis ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka · Nuosaka ir Veiksmažodis ·
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Indoeuropiečių prokalbė ir Optatyvas · Optatyvas ir Veiksmažodis ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Veiksmažodis ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga · Priesaga ir Veiksmažodis ·
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Indoeuropiečių prokalbė ir Rūšis (gramatinė) · Rūšis (gramatinė) ir Veiksmažodis ·
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Indoeuropiečių prokalbė ir Siekinys · Siekinys ir Veiksmažodis ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys · Tarinys ir Veiksmažodis ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė · Tarmė ir Veiksmažodis ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veikslas · Veikslas ir Veiksmažodis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis panašumų
Palyginimas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis
Indoeuropiečių prokalbė yra 442 santykius, o Veiksmažodis turi 38. Kaip jie turi bendro 28, Jaccard indeksas yra 5.83% = 28 / (442 + 38).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
