Panašumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba
Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba turi 67 dalykų dažni (Unijapedija): Afrikata, Agliutinacinė kalba, Alofonas, Anglų kalba, Šveicarija, Įvardis, Balsis, Būdvardis, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Danų kalba, Daugiskaita, Dvigarsis, Europa, Fleksinė kalba, Fryzų kalbos, Galininkas, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, IX amžius, Jungtukas, Kaityba (kalbotyra), Kilmininkas, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Linksnis, ..., Lotynų kalba, Malajų-polineziečių kalbos, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Naudininkas, Nuosaka, Olandų kalba, Pažyminys, Papildinys, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Prancūzų kalba, Prancūzija, Priešdėlis, Priebalsis, Priesaga, Prieveiksmis, Rusų kalba, Rusija, Skaitvardis, Skandinavija, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Supletyvizmas, Tarinys, Ukraina, Vakarų germanų kalbos, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vidurio Europa, VIII amžius, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokietija, XIX amžius, XX amžius. Išplėsti indeksą (37 daugiau) »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Indoeuropiečių prokalbė · Afrikata ir Vokiečių kalba ·
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Agliutinacinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Agliutinacinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Alofonas ir Indoeuropiečių prokalbė · Alofonas ir Vokiečių kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Anglų kalba ir Vokiečių kalba ·
Šveicarija
Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.
Šveicarija ir Indoeuropiečių prokalbė · Šveicarija ir Vokiečių kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis · Vokiečių kalba ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Indoeuropiečių prokalbė · Balsis ir Vokiečių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Būdvardis ir Vokiečių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Daiktavardis ir Vokiečių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Dalyvis (gramatika) ir Indoeuropiečių prokalbė · Dalyvis (gramatika) ir Vokiečių kalba ·
Danų kalba
Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.
Danų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Danų kalba ir Vokiečių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Daugiskaita ir Vokiečių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Indoeuropiečių prokalbė · Dvigarsis ir Vokiečių kalba ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Europa ir Indoeuropiečių prokalbė · Europa ir Vokiečių kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Fleksinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Fryzų kalbos
Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 fryzų Šiaurė jūros pakrantėje Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Fryzų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Fryzų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Indoeuropiečių prokalbė · Galininkas ir Vokiečių kalba ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Germanų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Germanų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Germanų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Germanų prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Graikų kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Graikų kalba ir Vokiečių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinė giminė ir Vokiečių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė · Gramatinis skaičius ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių kalba ·
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
IX amžius ir Indoeuropiečių prokalbė · IX amžius ir Vokiečių kalba ·
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Indoeuropiečių prokalbė ir Jungtukas · Jungtukas ir Vokiečių kalba ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Kaityba (kalbotyra) ir Vokiečių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Vokiečių kalba ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Vokiečių kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis · Linksnis ir Vokiečių kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Vokiečių kalba ·
Malajų-polineziečių kalbos
Malajų-polineziečių kalbos – austroneziečių šeimos grupė, viena iš dešimties ir pati gausiausia, paplitusi didžiuliame areale Indijos ir Ramiojo vandenyno salose, tik keletu šiai grupei priklausančių kalbų kalbama Azijos žemyninėje dalyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Malajų-polineziečių kalbos · Malajų-polineziečių kalbos ir Vokiečių kalba ·
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Indoeuropiečių prokalbė ir Modalumas (kalbotyra) · Modalumas (kalbotyra) ir Vokiečių kalba ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Morfema · Morfema ir Vokiečių kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas · Naudininkas ir Vokiečių kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka · Nuosaka ir Vokiečių kalba ·
Olandų kalba
Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Olandų kalba · Olandų kalba ir Vokiečių kalba ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Indoeuropiečių prokalbė ir Pažyminys · Pažyminys ir Vokiečių kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys · Papildinys ir Vokiečių kalba ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Indoeuropiečių prokalbė ir Perfektas · Perfektas ir Vokiečių kalba ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Indoeuropiečių prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Pliuskvamperfektas ir Vokiečių kalba ·
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzų kalba · Prancūzų kalba ir Vokiečių kalba ·
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzija · Prancūzija ir Vokiečių kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Vokiečių kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priebalsis · Priebalsis ir Vokiečių kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga · Priesaga ir Vokiečių kalba ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Indoeuropiečių prokalbė ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Vokiečių kalba ·
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Indoeuropiečių prokalbė ir Rusų kalba · Rusų kalba ir Vokiečių kalba ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Rusija · Rusija ir Vokiečių kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Vokiečių kalba ·
Skandinavija
Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Skandinavija · Skandinavija ir Vokiečių kalba ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Sklandieji priebalsiai ir Vokiečių kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys · Skolinys ir Vokiečių kalba ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Indoeuropiečių prokalbė ir Supletyvizmas · Supletyvizmas ir Vokiečių kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys · Tarinys ir Vokiečių kalba ·
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Ukraina · Ukraina ir Vokiečių kalba ·
Vakarų germanų kalbos
Vakarų germanų kalbos yra didžiausia germanų kalbų atšaka.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vakarų germanų kalbos · Vakarų germanų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vardininkas · Vardininkas ir Vokiečių kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vokiečių kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksnys · Veiksnys ir Vokiečių kalba ·
Vidurio Europa
Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vidurio Europa · Vidurio Europa ir Vokiečių kalba ·
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir VIII amžius · VIII amžius ir Vokiečių kalba ·
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Vokiečių aukštaičių tarmė ir Vokiečių kalba ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Indoeuropiečių prokalbė ir Vokietija · Vokietija ir Vokiečių kalba ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius · Vokiečių kalba ir XIX amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Indoeuropiečių prokalbė ir XX amžius · Vokiečių kalba ir XX amžius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba panašumų
Palyginimas tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba
Indoeuropiečių prokalbė yra 442 santykius, o Vokiečių kalba turi 265. Kaip jie turi bendro 67, Jaccard indeksas yra 9.48% = 67 / (442 + 265).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: