Irako–Irano karas ir Mosulas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Irako–Irano karas ir Mosulas

Irako–Irano karas vs. Mosulas

Iraniečiai vaikai, kovoję karo metu. Skaičiuojama, kad kare prieš Irakąžuvo 95 000 vaikų karių, daugiausiai 16–17 m. amžiaus. Irako–Irano karas, 1980 m. rugsėjo 22, Teheranas Irano ir Irako karas, rečiau dar vadinamas Pirmuoju Persijos įlankos karu) – užsitęsęs ginkluotas konfliktas tarp Irano ir Baatu partijos valdomo Irako, prasidėjęs 1980 m. rugsėjo 22 d. Irakui įsiveržus į Iraną. Karas truko beveik aštuonerius metus ir baigėsi 1988 m. rugpjūčio 20 d., abiem šalims priėmus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją598. Pagrindinis Irako išpuolio prieš Iranąmotyvas buvo susijęs su būtinybe neleisti Ruholai Chomeiniui, vadovavusiam Irano islamo revoliucijai 1979 m., eksportuoti į Irakąnaujosios Irano ideologijos; Irako Sadamo Huseino vadovybė taip pat baiminosi, kad Iranas, teokratinė valstybė, kurioje daugiausia gyventojų sudaro musulmonai šiitai, išnaudos įtampątarp skirtingų musulmonų konfesijų Irake, sutelkdamas Irako šiitų daugumąprieš Baatų vyriausybę, kuri oficialiai buvo pasaulietinė ir kurioje dominavo sunitai musulmonai. Irakas taip pat norėjo pakeisti Iranąkaip galios žaidėjąPersijos įlankoje, o tokia proga pasitaikė tik po Islamo revoliucijos Irane, nes iki tol Iranas turėjo milžiniškąekonominę ir karinę galiąbei glaudžius santykius su JAV ir Izraeliu. Irano ir Irako karas prasidėjo po ilgąlaikątarp šalių buvusių teritorinių ginčų, dėl kurių Irakas planavo atkovoti rytinį Šato al Arabo krantą, kurį 1975 m. Alžyro susitarimu buvo perleidęs Iranui. Irako parama arabų separatistams Irane išaugo prasidėjus karo veiksmams. Nors įtarta, kad Irakas siekia aneksuoti Irano Chuzestano provinciją, Sadamas Huseinas 1980 m. lapkritį viešai pareiškė nesieksiąs aneksuoti jokių Iranui priklausančių žemių. Manoma, kad Irakas siekė Chuzestanąpadaryti pavaldžiu sau. Nors Irako vadovybė tikėjosi pasinaudoti porevoliuciniu Irano chaosu ir tikėjosi lemiamos pergalės stipriai susilpnėjusio Irano akivaizdoje, Irako kariuomenė darė pažangątik tris pirmus invazijos mėnesius, o 1980 m. gruodžio mėn. proveržis sustojo. Prasidėjus įnirtingoms kovoms tarp abiejų pusių Irano kariuomenė perėmė iniciatyvąprieš įsiveržusius irakiečius ir iki 1982 m. birželio kontrpuolimu susigrąžino beveik visąprarastąteritoriją. Irako pajėgas sugrąžinęs į prieškarines sienų linijas, Iranas atmetė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją514 ir pats ėmėsi invazijos į Iraką. Irano puolimas Irako teritorijoje truko penkerius metus, kol 1988 m. viduryje Irakas perėmė iniciatyvąir vėliau pradėjo eilę didelių atsakomųjų puolimų, dėl kurių karas galiausiai pasiekė aklavietę ir buvo užbaigtas nė vienai pusei nelaimėjus. Dėl karo nualintas kraštas, milžiniška žala ekonomikai, slogios nuotaikos, karinė aklavietė, tarptautinės bendruomenės neveiklumas Irako pajėgų masinio naikinimo ginklų naudojimo prieš Irano karius ir civilius akivaizdoje, taip pat didėjanti įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų lėmė tai, kad, tarpininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Iranas sutiko su paliaubomis. Iš viso per Irano ir Irako karąžuvo apie 500 000 žmonių (didžioji aukų dalis – Irano kariai ir civiliai), neįskaitant dešimčių tūkstančių civilių, žuvusių per tuo pačiu metu vykusiąAnfal kampaniją, nukreiptąprieš Irako kurdus. Konfliktui pasibaigus nebuvo atsilyginta reparacijomis, sienos išliko nepakitusios, o bendras abiejų kovojančiųjų šalių patirtas finansinis nuostolis, manoma, viršijo 1 mlrd. JAV dolerių. Abiejose šalyse veikė keletas jėgų, išnaudojamų kariaujančios pusės: Irakąir proirakietiškas arabų separatistų pajėgas Irane labiausiai palaikė Irano nacionalinė pasipriešinimo taryba. Tuo tarpu Iranas rėmė Irako kurdus, visų pirma Kurdistano demokratinę partijąir Kurdistano patriotinę sąjungą. Konflikto metu Irakas gavo daug finansinės, politinės ir logistinės paramos iš JAV, Jungtinės Karalystės, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Italijos, Jugoslavijos ir didžiosios daugumos arabų šalių. Nors Iranas buvo palyginti izoliuotas, paramos jis sulaukė iš Sirijos, Libijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos, Izraelio, Pakistano ir Pietų Jemeno. Konfliktas kartais lyginamas su Pirmuoju pasauliniu karu dėl panašios abiejų pusių naudojamos taktikos, įskaitant didelio masto apkasų karąsu spygliuota viela, ištempta per įtvirtintas gynybos linijas, pilotuojamus kulkosvaidžių postus, durtuvų užtaisus, Irano naudotas žmonių bangos atakas ir Irako plačiai naudotącheminio ginklo bei tyčines atakas prieš civilius. Išskirtinis karo bruožas buvo Irano valstybės sankcionuotas vaikų kankinystės šlovinimas. Irano šiitų islamizmo kontekste suformuluoti pasakojimai apie kankinystę paskatino platų žmonių bangos atakų taktikos naudojimą, o tai turėjo ilgalaikės įtakos konflikto dinamikai. Mosulas – miestas Irake, prie Tigro upės.