Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Janas Dlugošas

Indeksas Janas Dlugošas

Janas Dlugošas (1415 m. gruodžio 1 d. Bžežnica, Radomo pavietas – 1480 m. gegužės 19 d. Krokuva) – lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas.

84 santykiai: Abolcai, Švento Kryžiaus vaivadija, Žalgirio mūšis, Čekija, Baltų religija, Banderia Prutenorum, Dykra, Gegužės 19, Gnieznas, Gruodžio 1, Istoriografija, Jadvyga, Javai, Jogaila, Jogailos universitetas, Kanauninkas, Kancleris, Kazimieras Jogailaitis, Krevas, Krokuva, Lenkų kalba, Lenkijos karalystė, Lietuva, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos geografija, Lietuvos krikštas, Lotynų kalba, Lvovas, Maišiagalos piliakalnis, Medininkai, Nemenčinės piliakalnis, Notaras, Pelenų diena, Plockas, Poznanė, Roma, Romos imperija, Rusia, Senovės Roma, Vengrija, Vieniavos herbas, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, 1205 m., 1339 m., 1387 m., 1410 m., 1413 m., 1415 m., ..., 1417 m., 1422 m., 1428 m., 1431 m., 1435 m., 1436 m., 1439 m., 1440 m., 1455 m., 1458 m., 1467 m., 1478 m., 1479 m., 1480 m., 1511 m., 1615 m., 1701 m., 1703 m., 1851 m., 1855 m., 1856 m., 1867 m., 1869 m., 1873 m., 1878 m., 1880 m., 1885 m., 1887 m., 1890 m., 1931 m., 1935 m., 1961 m., 1964 m., 2006 m.. Išplėsti indeksą (34 daugiau) »

Abolcai

Abòlcai (arba Obòlcai) – agromiestelis šiaurės rytų Baltarusijoje, Vitebsko srities Talačyno rajone.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Abolcai · Žiūrėti daugiau »

Švento Kryžiaus vaivadija

Švento Kryžiaus vaivadija yra Lenkijos pietryčiuose.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Švento Kryžiaus vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Žalgirio mūšis

Žalgirio mūšis – 1410 m.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Čekija

Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Čekija · Žiūrėti daugiau »

Baltų religija

Baltiškas Saulės kryžius Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų pagoniškų tikėjimų ir kultų visuma.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Baltų religija · Žiūrėti daugiau »

Banderia Prutenorum

Vėliavos Vėliavos Banderia Prutenorum – Lenkijos istoriko Jano Dlugošo rankraštis, parašytas lotynų kalba XV a. antroje pusėje.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Banderia Prutenorum · Žiūrėti daugiau »

Dykra

Dykra (taip pat tyrai; sen.) – XIII–XVII a. rečiau gyvenamų arba visai negyvenamų žemių juosta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Prūsijos ir Livonijos kraštų pasienio su LDK ruožas.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Dykra · Žiūrėti daugiau »

Gegužės 19

Gegužės 19 yra 139-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 140-a).

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Gegužės 19 · Žiūrėti daugiau »

Gnieznas

Gnieznas – miestas vakarų Lenkijoje, 50 km į rytus nuo Poznanės.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Gnieznas · Žiūrėti daugiau »

Gruodžio 1

Gruodžio 1 yra 335-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 336-a).

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Gruodžio 1 · Žiūrėti daugiau »

Istoriografija

Istoriografija (– tirti + γραφειν – rašyti) siaurąja prasme yra istorijos tyrimų, skirtų vienai temai ar istorinei epochai, visuma (pvz., Kryžiaus žygių istoriografija), arba istorinių darbų, siejamų bendros ideologijos, kalbos ar teritorijos, visuma (pvz., marksistinė, anglakalbė ar prancūzų istoriografija).

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Istoriografija · Žiūrėti daugiau »

Jadvyga

Jadvyga I de Anžu (1373 m. spalio 3 d. – 1399 m. liepos 17 d. Krokuvoje) – Lenkijos karalienė; Lenkijos, Vengrijos ir Kroatijos karaliaus Liudviko I iš Anžu dinastijos (šalutinė Kapetingų šaka) ir Elžbietos Kotromanič (Bosnijos bano Stepano II Kotromaničiaus ir Elžbietos ir Kujavijos dukters) duktė.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Jadvyga · Žiūrėti daugiau »

Javai

Javai ir iš jų gaminami maisto produktai Javai – svarbiausi maistiniai augalai, turintys daug žmogaus organizmui reikalingų baltymų, angliavandenių, vitaminų ir kt.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Javai · Žiūrėti daugiau »

Jogaila

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »

Jogailos universitetas

Jogailos universiteto pastatų planas Vyčio herbu (antras iš dešinės) ant sienos Jogailos universitetas, nuo 1364 m., nuo 1400 m. Krokuvos akademija (Akademia Krakowska), nuo 1780 m. Karališkoji vyriausioji mokykla (Szkoła Główna Koronna), (Szkoła Główna Krakowska), Krokuvos universitetas (Uniwersytet Krakowski), nuo 1817 m. Jogailos universitetas – Lenkijos aukštoji mokykla Krokuvoje, seniausias šalyje ir vienas seniausių Vidurinės Europos universitetų.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Jogailos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Kanauninkas

Kanauninkas ('taisyklė', iš 'rykštė, liniuotė, pavyzdys') – katalikų ir anglikonų aukštesnysis dvasininkas, pagal rangąžemesnis už vyskupą.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Kanauninkas · Žiūrėti daugiau »

Kancleris

Kancleris (angl.: chancellor) – viena iš aukščiausių, o kai kuriose šalyse aukščiausia valstybės pareigybė arba titulas.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Kancleris · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jogailaitis

Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Kazimieras Jogailaitis · Žiūrėti daugiau »

Krevas

Krẽvas (arba Krė́va) – agromiestelis Baltarusijoje, buvęs svarbus Pietryčių Lietuvos ir LDK karinis, prekybos bei amatų centras.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Krevas · Žiūrėti daugiau »

Krokuva

Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Krokuva · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos geografija

Lietuva – didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lietuvos geografija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos krikštas

Lietuvos krikštui skirtas pašto ženklas Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lietuvos krikštas · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lvovas

Lvovas arba Lvivas (Austrijos-Vengrijos sudėtyje vadinosi Lembergu) – didžiausias vakarų Ukrainos miestas, istorinė Galicijos sostinė.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Lvovas · Žiūrėti daugiau »

Maišiagalos piliakalnis

Maišiagalos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Maišiagalos pietvakariniame pakraštyje, Vilniaus rajonas, dar vadinamas Bonos pilimi.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Maišiagalos piliakalnis · Žiūrėti daugiau »

Medininkai

Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Medininkai · Žiūrėti daugiau »

Nemenčinės piliakalnis

Nemenčinės piliakalnis – piliakalnis Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos teritorijoje, Nemenčinės miesto šiaurinėje dalyje.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Nemenčinės piliakalnis · Žiūrėti daugiau »

Notaras

Notaras (dailininkas Kv. Massis, XVI a.) Notaras ( – greitai rašantis; raštininkas) – privatus asmuo ar valstybės tarnautojas (pareigūnas), privatinės teisės (civilinės, komercinės, šeimos t.) srityje įgaliotas teisiškai tvirtinti sandorius, dokumentus, juos saugoti (t. y. atlikti specialius teisinius (notarinius) veiksmus), taip užtikrindamas sandorių ir dokumentų civiliniuose teisiniuose santykiuose teisėtumą(atitikimąteisei), teisinį pagrįstumą. Notaras teisiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir teisinius faktus, taip (ap)saugodamas teisėtus atitinkamų asmenų ir kartu valstybės, viešuosius interesus. Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Notaras · Žiūrėti daugiau »

Pelenų diena

Pelenais patepta kakta Pelenų diena (dar Peleninė, Pelenija, Pelenė, Papelčius) – pirmoji diena po Užgavėnių, pirmoji Gavėnios diena, kurios metu laikomasi griežto pasninko.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Pelenų diena · Žiūrėti daugiau »

Plockas

Plòckas – miestas vidurio Lenkijoje, prie Vyslos upės.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Plockas · Žiūrėti daugiau »

Poznanė

Poznanė – miestas-apskritis, Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Poznanė · Žiūrėti daugiau »

Roma

Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Roma · Žiūrėti daugiau »

Romos imperija

Romos imperija – Senovės Romos valstybė po 27 m. pr. m. e., kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto (Augustus – garbusis) titulą.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Romos imperija · Žiūrėti daugiau »

Rusia

Rusia (arba Rutenia) – kultūrinis-istorinis rytų slavų žemių istorinis regionas, egzistavęs Rytų Europos lygumos teritorijose, kurios šiuo metu apima Europinę Rusijos dalį, Baltarusiją, šiaurinę pusę Ukrainos, pietrytinį Lenkijos (Liublino, Pakarpatės, Palenkės vaivadijų) pakraštį.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Rusia · Žiūrėti daugiau »

Senovės Roma

Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Senovės Roma · Žiūrėti daugiau »

Vengrija

Vengrija – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Vengrija · Žiūrėti daugiau »

Vieniavos herbas

Vieniavos herbas – herbas naudotas LDK ir Lenkijos Karalystės bajorų.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Vieniavos herbas · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Didysis

Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

1205 m.

1205 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1205 m. · Žiūrėti daugiau »

1339 m.

1339 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1339 m. · Žiūrėti daugiau »

1387 m.

1387 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1387 m. · Žiūrėti daugiau »

1410 m.

1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1410 m. · Žiūrėti daugiau »

1413 m.

1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1413 m. · Žiūrėti daugiau »

1415 m.

1415 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1415 m. · Žiūrėti daugiau »

1417 m.

1417 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1417 m. · Žiūrėti daugiau »

1422 m.

1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1422 m. · Žiūrėti daugiau »

1428 m.

1428 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1428 m. · Žiūrėti daugiau »

1431 m.

1431 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1431 m. · Žiūrėti daugiau »

1435 m.

1435 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1435 m. · Žiūrėti daugiau »

1436 m.

1436 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1436 m. · Žiūrėti daugiau »

1439 m.

1439 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1439 m. · Žiūrėti daugiau »

1440 m.

1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1440 m. · Žiūrėti daugiau »

1455 m.

1455 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1455 m. · Žiūrėti daugiau »

1458 m.

1458 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1458 m. · Žiūrėti daugiau »

1467 m.

1467 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1467 m. · Žiūrėti daugiau »

1478 m.

1478 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1478 m. · Žiūrėti daugiau »

1479 m.

1479 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1479 m. · Žiūrėti daugiau »

1480 m.

1480 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1480 m. · Žiūrėti daugiau »

1511 m.

1511 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1511 m. · Žiūrėti daugiau »

1615 m.

1615 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1615 m. · Žiūrėti daugiau »

1701 m.

1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1701 m. · Žiūrėti daugiau »

1703 m.

1703 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1703 m. · Žiūrėti daugiau »

1851 m.

1851 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1851 m. · Žiūrėti daugiau »

1855 m.

1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1855 m. · Žiūrėti daugiau »

1856 m.

1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »

1867 m.

1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1867 m. · Žiūrėti daugiau »

1869 m.

1869 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1869 m. · Žiūrėti daugiau »

1873 m.

1873 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1873 m. · Žiūrėti daugiau »

1878 m.

1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1878 m. · Žiūrėti daugiau »

1880 m.

1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1880 m. · Žiūrėti daugiau »

1885 m.

1885 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1885 m. · Žiūrėti daugiau »

1887 m.

1887 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1887 m. · Žiūrėti daugiau »

1890 m.

1890 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1890 m. · Žiūrėti daugiau »

1931 m.

1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1931 m. · Žiūrėti daugiau »

1935 m.

1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1935 m. · Žiūrėti daugiau »

1961 m.

1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1961 m. · Žiūrėti daugiau »

1964 m.

1964 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 1964 m. · Žiūrėti daugiau »

2006 m.

2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Janas Dlugošas ir 2006 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Jan Długosz, Jonas Dlugošas.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »