Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Jogaila ir Lietuvių literatūra
Jogaila ir Lietuvių literatūra turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Algirdas, Jogailaičių dinastija, Katalikybė, Kęstutis, Krokuva, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Sofija Alšėniškė, Stačiatikybė, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, 1384 m..
Algirdas
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).
Algirdas ir Jogaila · Algirdas ir Lietuvių literatūra ·
Jogailaičių dinastija
Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377–1392 bei 1440–1572 valdė LDK, 1386–1572 Lenkijos karalystę, 1471–1526 Čekijos karalystę, 1440–1444 bei 1490–1526 metais Vengrijos karalystę.
Jogaila ir Jogailaičių dinastija · Jogailaičių dinastija ir Lietuvių literatūra ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Jogaila ir Katalikybė · Katalikybė ir Lietuvių literatūra ·
Kęstutis
Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas.
Jogaila ir Kęstutis · Kęstutis ir Lietuvių literatūra ·
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Jogaila ir Krokuva · Krokuva ir Lietuvių literatūra ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Jogaila ir Lietuva · Lietuva ir Lietuvių literatūra ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jogaila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvių literatūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Sofija Alšėniškė
Sofija Andrejevna Alšėniškė (Со́нька;; apie 1405 − 1461 m. rugsėjo 21 d., Krokuva) − kunigaikštytė iš Alšėniškių giminės, Lenkijos karalienė, nuo 1422 metų ketvirta ir paskutinė Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos žmona.
Jogaila ir Sofija Alšėniškė · Lietuvių literatūra ir Sofija Alšėniškė ·
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Jogaila ir Stačiatikybė · Lietuvių literatūra ir Stačiatikybė ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Jogaila ir Vokiečių ordinas · Lietuvių literatūra ir Vokiečių ordinas ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Jogaila ir Vytautas Didysis · Lietuvių literatūra ir Vytautas Didysis ·
1384 m.
1384 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jogaila ir Lietuvių literatūra turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jogaila ir Lietuvių literatūra panašumų
Palyginimas tarp Jogaila ir Lietuvių literatūra
Jogaila yra 70 santykius, o Lietuvių literatūra turi 540. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 1.97% = 12 / (70 + 540).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jogaila ir Lietuvių literatūra santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
