Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jogailos universitetas ir Povilas Alšėniškis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Jogailos universitetas ir Povilas Alšėniškis

Jogailos universitetas vs. Povilas Alšėniškis

Jogailos universiteto pastatų planas Vyčio herbu (antras iš dešinės) ant sienos Jogailos universitetas, nuo 1364 m., nuo 1400 m. Krokuvos akademija (Akademia Krakowska), nuo 1780 m. Karališkoji vyriausioji mokykla (Szkoła Główna Koronna), (Szkoła Główna Krakowska), Krokuvos universitetas (Uniwersytet Krakowski), nuo 1817 m. Jogailos universitetas – Lenkijos aukštoji mokykla Krokuvoje, seniausias šalyje ir vienas seniausių Vidurinės Europos universitetų. Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.

Panašumai tarp Jogailos universitetas ir Povilas Alšėniškis

Jogailos universitetas ir Povilas Alšėniškis turi 6 dalykų dažni (Unijapedija): Abraomas Kulvietis, Janas Dlugošas, Jonušas Alšėniškis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Stanislovas Rapolionis, XVI amžius.

Abraomas Kulvietis

Jonavos rajono vietoje Abraomas Kulvietis (apie 1510 m. – 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje) – viena žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas, protestantas.

Abraomas Kulvietis ir Jogailos universitetas · Abraomas Kulvietis ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Janas Dlugošas

Janas Dlugošas (1415 m. gruodžio 1 d. Bžežnica, Radomo pavietas – 1480 m. gegužės 19 d. Krokuva) – lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas.

Janas Dlugošas ir Jogailos universitetas · Janas Dlugošas ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Jonušas Alšėniškis

Jonušas Alšėniškis (m. po 1505 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Jogailos universitetas ir Jonušas Alšėniškis · Jonušas Alšėniškis ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Jogailos universitetas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Stanislovas Rapolionis

Stanislovas Rapolionis (Rapalavičius) (1485 m. netoli Eišiškių – 1545 m. gegužės 13 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, protestantas, reformacijos pradininkas Vilniuje, buvęs pranciškonų vienuolyno vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius.

Jogailos universitetas ir Stanislovas Rapolionis · Povilas Alšėniškis ir Stanislovas Rapolionis · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Jogailos universitetas ir XVI amžius · Povilas Alšėniškis ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Jogailos universitetas ir Povilas Alšėniškis

Jogailos universitetas yra 68 santykius, o Povilas Alšėniškis turi 46. Kaip jie turi bendro 6, Jaccard indeksas yra 5.26% = 6 / (68 + 46).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jogailos universitetas ir Povilas Alšėniškis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »