Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Vilniaus vyskupija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Vilniaus vyskupija

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas vs. Vilniaus vyskupija

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1654 m. Žemaitija – 1708 m. liepos 14 d. Kiduliai, palaidotas Varnių katedroje) – Žemaičių vyskupas. Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.

Panašumai tarp Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Vilniaus vyskupija

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Vilniaus vyskupija turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaitija, Karmelitai, Liepos 14, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Telšių vyskupija, 1685 m., 1687 m., 1694 m., 1695 m..

Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Žemaitija · Vilniaus vyskupija ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »

Karmelitai

Karmelitai Karmelitai – bendras dviejų katalikiškų vienuolių ordinų ir vienos kongregacijos pavadinimas.

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Karmelitai · Karmelitai ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Liepos 14

Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 196-a).

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Liepos 14 · Liepos 14 ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Telšių vyskupija

Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą.

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Telšių vyskupija · Telšių vyskupija ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1685 m.

1685 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1685 m. ir Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas · 1685 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1687 m.

1687 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1687 m. ir Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas · 1687 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1694 m.

1694 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1694 m. ir Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas · 1694 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1695 m.

1695 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1695 m. ir Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas · 1695 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Vilniaus vyskupija

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas yra 26 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 2.23% = 9 / (26 + 377).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »