Panašumai tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila
Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Kazimieras Jogailaitis, Kęsgailos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Medininkai, Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, Radvila Astikaitis, Zadora, 1405 m., 1451 m., 1455 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Jonas Kęsgaila · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Mykolas Kęsgaila ·
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Jonas Kęsgaila ir Kazimieras Jogailaitis · Kazimieras Jogailaitis ir Mykolas Kęsgaila ·
Kęsgailos
Kęsgailos (lenk. Kieżgajłowie) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Deltuvos Ukmergės vietininko, vėliau Žemaitijos seniūno Mykolo Kęsgailos.
Jonas Kęsgaila ir Kęsgailos · Kęsgailos ir Mykolas Kęsgaila ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jonas Kęsgaila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mykolas Kęsgaila ·
Medininkai
Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija.
Jonas Kęsgaila ir Medininkai · Medininkai ir Mykolas Kęsgaila ·
Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (apie 1380 m. Deltuvoje – 1451 ar 1452 m. greičiausiai Kražiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis · Mykolas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ·
Radvila Astikaitis
Radvila Astikaitis (apie 1384 m. – 1477 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, vienas įtakingiausių XV a. Lietuvos valstybės veikėjų.
Jonas Kęsgaila ir Radvila Astikaitis · Mykolas Kęsgaila ir Radvila Astikaitis ·
Zadora
Zadora arba Budziszyn, Flamen, Flamma, Płomień, Płomieńczyk – Lietuvos ir Lenkijos bajorų herbas.
Jonas Kęsgaila ir Zadora · Mykolas Kęsgaila ir Zadora ·
1405 m.
1405 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1405 m. ir Jonas Kęsgaila · 1405 m. ir Mykolas Kęsgaila ·
1451 m.
1451 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1451 m. ir Jonas Kęsgaila · 1451 m. ir Mykolas Kęsgaila ·
1455 m.
1455 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila panašumų
Palyginimas tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila
Jonas Kęsgaila yra 35 santykius, o Mykolas Kęsgaila turi 35. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 15.71% = 11 / (35 + 35).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: