Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jonas Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Jonas Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas

Jonas Kęsgaila vs. Žemaičių seniūnas

Jonas Kęsgaila (apie 1405 m. Kražiuose ? – 1485 m. greičiausiai Kražiuose) – Žemaitijos seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas. Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Panašumai tarp Jonas Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas

Jonas Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Klaipėda, Kražiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, Stanislovas Jonavičius Kęsgaila, 1440 m., 1485 m..

Bajorai (Lietuva ir Lenkija)

Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.

Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Jonas Kęsgaila · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Klaipėda

Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.

Jonas Kęsgaila ir Klaipėda · Klaipėda ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Kražiai

Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.

Jonas Kęsgaila ir Kražiai · Kražiai ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Jonas Kęsgaila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Mykolas Kęsgaila Valimantaitis

Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (apie 1380 m. Deltuvoje – 1451 ar 1452 m. greičiausiai Kražiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.

Jonas Kęsgaila ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis · Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Stanislovas Jonavičius Kęsgaila

Stanislovas Jonavičius Kęsgaila (apie 1451 m. greičiausiai Kražiuose – 1527 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas.

Jonas Kęsgaila ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1440 m.

1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1440 m. ir Jonas Kęsgaila · 1440 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1485 m.

1485 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1485 m. ir Jonas Kęsgaila · 1485 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Jonas Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas

Jonas Kęsgaila yra 35 santykius, o Žemaičių seniūnas turi 107. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 5.63% = 8 / (35 + 107).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jonas Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »