Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis maršalka

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis maršalka

Jonas Radvila I vs. Lietuvos didysis maršalka

Jonas Radvila (1474 m. – 1522 m. sausio mėn.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas. Lietuvos didžiojo maršalkos herbas su Vyčiu ir kiti atributai Didžiojo maršalkos lazdos Lietuvos didysis maršalka – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.

Panašumai tarp Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis maršalka

Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis maršalka turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Jonas Jonavičius Zabžezinskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis kancleris, Mikalojus Kęsgaila, Mikalojus Radvila II, Mikalojus Radvila Juodasis, Radvila Astikaitis, Stanislovas Kiška, 1474 m., 1510 m., 1514 m., 1522 m..

Jonas Jonavičius Zabžezinskis

Jonas Jonavičius Zabžezinskis (apie 1480–1538) – LDK valstybinis veikėjas, Valkavisko ir Kričavo vietininkas, rūmų maršalka (1506–1516), Naugarduko vaivada (1509–1530), Drohičino vietininkas (1514), Lietuvos didysis maršalka (1522–1538), Trakų vaivada (1531–1538).

Jonas Jonavičius Zabžezinskis ir Jonas Radvila I · Jonas Jonavičius Zabžezinskis ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Jonas Radvila I ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis etmonas

LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.

Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis etmonas · Lietuvos didysis etmonas ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis kancleris

Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.

Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis kancleris · Lietuvos didysis kancleris ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Kęsgaila

Mikalojus Kęsgaila (m. 1512 m.) – LDK didikas.

Jonas Radvila I ir Mikalojus Kęsgaila · Lietuvos didysis maršalka ir Mikalojus Kęsgaila · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvila II

Mikalojus Radvila II (1470 m. – 1521 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Jonas Radvila I ir Mikalojus Radvila II · Lietuvos didysis maršalka ir Mikalojus Radvila II · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvila Juodasis

Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje –1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas.

Jonas Radvila I ir Mikalojus Radvila Juodasis · Lietuvos didysis maršalka ir Mikalojus Radvila Juodasis · Žiūrėti daugiau »

Radvila Astikaitis

Radvila Astikaitis (apie 1384 m. – 1477 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, vienas įtakingiausių XV a. Lietuvos valstybės veikėjų.

Jonas Radvila I ir Radvila Astikaitis · Lietuvos didysis maršalka ir Radvila Astikaitis · Žiūrėti daugiau »

Stanislovas Kiška

Stanislovas Strumila (pravarde Kiška, m. 1513 m. pabaigoje ar 1514 m. pradžioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, Gardino seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis maršalka.

Jonas Radvila I ir Stanislovas Kiška · Lietuvos didysis maršalka ir Stanislovas Kiška · Žiūrėti daugiau »

1474 m.

1474 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1474 m. ir Jonas Radvila I · 1474 m. ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

1510 m.

1510 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1510 m. ir Jonas Radvila I · 1510 m. ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

1514 m.

1514 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1514 m. ir Jonas Radvila I · 1514 m. ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

1522 m.

1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1522 m. ir Jonas Radvila I · 1522 m. ir Lietuvos didysis maršalka · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis maršalka

Jonas Radvila I yra 41 santykius, o Lietuvos didysis maršalka turi 116. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 8.28% = 13 / (41 + 116).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jonas Radvila I ir Lietuvos didysis maršalka santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: