Panašumai tarp Jonušas Radvila ir Vilniaus vaivada
Jonušas Radvila ir Vilniaus vaivada turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Jurgis Glebavičius, Kristupas Chodkevičius, Kristupas II Radvila, Leonas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Mikalojus Radvila Rudasis, Povilas Jonas Sapiega, 1569 m., 1633 m., 1640 m., 1642 m., 1652 m., 1653 m., 1655 m., 1669 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Jonušas Radvila · Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus vaivada ·
Jurgis Glebavičius
Jurgis Karolis Glebavičius (1605? – 1669 m. balandžio 18 d., Zaslavlis, LDK) – ATR valstybinis veikėjas.
Jonušas Radvila ir Jurgis Glebavičius · Jurgis Glebavičius ir Vilniaus vaivada ·
Kristupas Chodkevičius
Kristupas Chodkevičius (m. 1652 m. spalio 3 d.) – Jeronimo sūnus, LDK didysis vėliavininkas (1611–1623 m.), LDK didysis arklininkas (1623–1633 m.), Trakų kaštelionas (1633–1636 m.), Vilniaus kaštelionas (1636–1642 m.), Vilniaus vaivada (1642–1652 m.), Gardino, Bobruisko, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.
Jonušas Radvila ir Kristupas Chodkevičius · Kristupas Chodkevičius ir Vilniaus vaivada ·
Kristupas II Radvila
Kristupas Radvila (1585 m. kovo 22 d. – 1640 m. lapkričio 19 d.), žinomas kaip Kristupas II Radvila – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Jonušas Radvila ir Kristupas II Radvila · Kristupas II Radvila ir Vilniaus vaivada ·
Leonas Sapiega
Leonas Sapiega (Lenkų Lew Sapieha,Gudų: Леў Сапега, 1557 m. balandžio 4 d. Ostrovnas, dab. Baltarusija – 1633 m. liepos 7 d. Vilnius) – LDK valstybės politinis veikėjas, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos pakancleris (1585–1589 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m.
Jonušas Radvila ir Leonas Sapiega · Leonas Sapiega ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jonušas Radvila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Jonušas Radvila ir Lietuvos didysis etmonas · Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada ·
Mikalojus Radvila Rudasis
Mikalojus Radvila Rudasis (1512 m. Nesvyžiuje – 1584 m. balandžio 27 d. Vilniuje, palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose. 2009 m. rugsėjo 5 d. palaikai iškilmingai perlaidoti Dubingiuose.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.
Jonušas Radvila ir Mikalojus Radvila Rudasis · Mikalojus Radvila Rudasis ir Vilniaus vaivada ·
Povilas Jonas Sapiega
Povilas Jonas Sapiega (1609–1665 m. gruodžio 30 d., Ružanai) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas.
Jonušas Radvila ir Povilas Jonas Sapiega · Povilas Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Jonušas Radvila · 1569 m. ir Vilniaus vaivada ·
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1633 m. ir Jonušas Radvila · 1633 m. ir Vilniaus vaivada ·
1640 m.
1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1640 m. ir Jonušas Radvila · 1640 m. ir Vilniaus vaivada ·
1642 m.
1642 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1642 m. ir Jonušas Radvila · 1642 m. ir Vilniaus vaivada ·
1652 m.
1652 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1652 m. ir Jonušas Radvila · 1652 m. ir Vilniaus vaivada ·
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1653 m. ir Jonušas Radvila · 1653 m. ir Vilniaus vaivada ·
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1655 m. ir Jonušas Radvila · 1655 m. ir Vilniaus vaivada ·
1669 m.
1669 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jonušas Radvila ir Vilniaus vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jonušas Radvila ir Vilniaus vaivada panašumų
Palyginimas tarp Jonušas Radvila ir Vilniaus vaivada
Jonušas Radvila yra 154 santykius, o Vilniaus vaivada turi 107. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 6.51% = 17 / (154 + 107).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jonušas Radvila ir Vilniaus vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: