Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko vaivada

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko vaivada

Juozapas Antanas Sologubas vs. Vitebsko vaivada

Juozapas Antanas Sologubas (1709 m. birželio 26 d. – 1781 m. gegužės 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos (1742–1748 m.) ir Vitebsko kaštelionas (1748–1752 m.), Vitebsko vaivada (1752–1781 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1751 m.), Sanicko seniūnas. Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Panašumai tarp Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko vaivada

Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko vaivada turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Juozapas Prozoras, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Martynas Mykolas Oginskis, Vilniaus vaivada, Vitebsko kaštelionas, 1750 m., 1752 m., 1772 m., 1781 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Juozapas Antanas Sologubas · Abiejų Tautų Respublika ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Juozapas Prozoras

Juozapas Prozoras (1723 − 1788 m. spalio 22) − LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Kauno paseniūnis, Kauno vaiskis (1755), Kauno seniūnas (1764), karaliaus papulkininkis (1756), LDK armijos generolas-majoras (1762), Nuolatinės tarybos narys (1776), Lietuvos Tribunolo maršalka (1781), Vitebsko kaštelionas (1774−1781), Vitebsko vaivada (1781−1787).

Juozapas Antanas Sologubas ir Juozapas Prozoras · Juozapas Prozoras ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Juozapas Antanas Sologubas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Martynas Mykolas Oginskis

Martynas Mykolas Oginskis (1672 m. Vitebske – 1750 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.

Juozapas Antanas Sologubas ir Martynas Mykolas Oginskis · Martynas Mykolas Oginskis ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus vaivada

Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Juozapas Antanas Sologubas ir Vilniaus vaivada · Vilniaus vaivada ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Vitebsko kaštelionas

Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vitebsko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vitebsko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko kaštelionas · Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1750 m.

1750 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1750 m. ir Juozapas Antanas Sologubas · 1750 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1752 m.

1752 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1752 m. ir Juozapas Antanas Sologubas · 1752 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1772 m.

1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1772 m. ir Juozapas Antanas Sologubas · 1772 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1781 m.

1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1781 m. ir Juozapas Antanas Sologubas · 1781 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko vaivada

Juozapas Antanas Sologubas yra 40 santykius, o Vitebsko vaivada turi 102. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 7.04% = 10 / (40 + 102).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »