Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Žemaitijos kaštelionas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Žemaitijos kaštelionas

Juozapas Skuminas Tiškevičius vs. Žemaitijos kaštelionas

Juozapas Skuminas Tiškevičius (apie 1694 m. Vilniuje – 1754 m. rugsėjo mėn.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas. Žemaitijos seniūnijos herbas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje Žemaitijos kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Žemaitijos seniūno aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Panašumai tarp Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Žemaitijos kaštelionas

Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Žemaitijos kaštelionas turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Žemaičių seniūnas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Juozapas Antanas Sologubas, Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 1737 m., 1742 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Juozapas Skuminas Tiškevičius · Abiejų Tautų Respublika ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Žemaičių seniūnas

Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Žemaičių seniūnas · Žemaitijos kaštelionas ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Bajorai (Lietuva ir Lenkija)

Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.

Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Juozapas Skuminas Tiškevičius · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Juozapas Antanas Sologubas

Juozapas Antanas Sologubas (1709 m. birželio 26 d. – 1781 m. gegužės 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos (1742–1748 m.) ir Vitebsko kaštelionas (1748–1752 m.), Vitebsko vaivada (1752–1781 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1751 m.), Sanicko seniūnas.

Juozapas Antanas Sologubas ir Juozapas Skuminas Tiškevičius · Juozapas Antanas Sologubas ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas

Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1673–1736) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (1710–1711), Lietuvos lauko raštininkas ir Lietuvos armijos generalinis regimentas nuo 1704 metų, Žemaitijos kaštelionas, Lietuvos armijos autoramento generolas-leitenantas nuo 1722 metų, Oršos seniūnas nuo 1701 metų.

Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas · Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1737 m.

1737 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1737 m. ir Juozapas Skuminas Tiškevičius · 1737 m. ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1742 m.

1742 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1742 m. ir Juozapas Skuminas Tiškevičius · 1742 m. ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Žemaitijos kaštelionas

Juozapas Skuminas Tiškevičius yra 26 santykius, o Žemaitijos kaštelionas turi 71. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 8.25% = 8 / (26 + 71).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Žemaitijos kaštelionas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: