Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jurgis Glebavičius ir Kristupas II Radvila

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Jurgis Glebavičius ir Kristupas II Radvila

Jurgis Glebavičius vs. Kristupas II Radvila

Jurgis Karolis Glebavičius (1605? – 1669 m. balandžio 18 d., Zaslavlis, LDK) – ATR valstybinis veikėjas. Kristupas Radvila (1585 m. kovo 22 d. – 1640 m. lapkričio 19 d.), žinomas kaip Kristupas II Radvila – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Panašumai tarp Jurgis Glebavičius ir Kristupas II Radvila

Jurgis Glebavičius ir Kristupas II Radvila turi 6 dalykų dažni (Unijapedija): Jonušas Radvila, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Glebavičius, Vilniaus vaivada, 1633 m., 1640 m..

Jonušas Radvila

Kunigaikštis Jonušas Radvila (1612 m. gruodžio 2 d. Papilio dvare prie Biržų – 1655 m. gruodžio 31 d. Tikocino pilyje prie Balstogės, Lenkija, palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje) – kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas.

Jonušas Radvila ir Jurgis Glebavičius · Jonušas Radvila ir Kristupas II Radvila · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Jurgis Glebavičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kristupas II Radvila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Glebavičius

Mikalojus Glebavičius (? – m. 1632 m., Praha, Varšuva) – Lietuvos pastalininkis (nuo 1605 m.), Smolensko vaivada (nuo 1611 m.), Vilniaus kaštelionas (nuo 1621 m.).

Jurgis Glebavičius ir Mikalojus Glebavičius · Kristupas II Radvila ir Mikalojus Glebavičius · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus vaivada

Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Jurgis Glebavičius ir Vilniaus vaivada · Kristupas II Radvila ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1633 m.

1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1633 m. ir Jurgis Glebavičius · 1633 m. ir Kristupas II Radvila · Žiūrėti daugiau »

1640 m.

1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1640 m. ir Jurgis Glebavičius · 1640 m. ir Kristupas II Radvila · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Jurgis Glebavičius ir Kristupas II Radvila

Jurgis Glebavičius yra 37 santykius, o Kristupas II Radvila turi 58. Kaip jie turi bendro 6, Jaccard indeksas yra 6.32% = 6 / (37 + 58).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jurgis Glebavičius ir Kristupas II Radvila santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »