Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija
Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija turi 25 dalykų dažni (Unijapedija): Abraomas Vaina, Dominikonų ordinas, Gegužės 17, Jėzuitai, Jonas Karolis Zaviša, Krokuva, Liepos 14, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Poznanė, Prūsija, Rusija, Sausio 16, Sausio 17, Telšių vyskupija, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilnius, 1627 m., 1633 m., 1636 m., 1639 m., 1643 m., 1649 m., 1655 m., 1656 m., 1762 m..
Abraomas Vaina
Abraomas Vaina (1569–1649 m. balandžio 14 d.) – Romos katalikų ir LDK valstybinis veikėjas.
Abraomas Vaina ir Jurgis Tiškevičius · Abraomas Vaina ir Vilniaus vyskupija ·
Dominikonų ordinas
Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.
Dominikonų ordinas ir Jurgis Tiškevičius · Dominikonų ordinas ir Vilniaus vyskupija ·
Gegužės 17
Gegužės 17 yra 137-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 138-a).
Gegužės 17 ir Jurgis Tiškevičius · Gegužės 17 ir Vilniaus vyskupija ·
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Jurgis Tiškevičius ir Jėzuitai · Jėzuitai ir Vilniaus vyskupija ·
Jonas Karolis Zaviša
Jonas Karolis Daugėla Zaviša (1597 m. rugpjūčio mėn. – 1661 m. kovo 9 d. Bezdzežas, dab. Bresto sritis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pareigūnas, Vilniaus vyskupas.
Jonas Karolis Zaviša ir Jurgis Tiškevičius · Jonas Karolis Zaviša ir Vilniaus vyskupija ·
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Jurgis Tiškevičius ir Krokuva · Krokuva ir Vilniaus vyskupija ·
Liepos 14
Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 196-a).
Jurgis Tiškevičius ir Liepos 14 · Liepos 14 ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jurgis Tiškevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija ·
Poznanė
Poznanė – miestas-apskritis, Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Jurgis Tiškevičius ir Poznanė · Poznanė ir Vilniaus vyskupija ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Jurgis Tiškevičius ir Prūsija · Prūsija ir Vilniaus vyskupija ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Jurgis Tiškevičius ir Rusija · Rusija ir Vilniaus vyskupija ·
Sausio 16
Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Jurgis Tiškevičius ir Sausio 16 · Sausio 16 ir Vilniaus vyskupija ·
Sausio 17
Sausio 17 yra 17-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Jurgis Tiškevičius ir Sausio 17 · Sausio 17 ir Vilniaus vyskupija ·
Telšių vyskupija
Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą.
Jurgis Tiškevičius ir Telšių vyskupija · Telšių vyskupija ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Jurgis Tiškevičius ir Vilnius · Vilniaus vyskupija ir Vilnius ·
1627 m.
1627 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1627 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1627 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1633 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1633 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1636 m.
1636 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1636 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1636 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1639 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1639 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1643 m.
1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1643 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1643 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1649 m.
1649 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1649 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1649 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1655 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1655 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1656 m.
1656 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1656 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1656 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1762 m.
1762 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1762 m. ir Jurgis Tiškevičius · 1762 m. ir Vilniaus vyskupija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija panašumų
Palyginimas tarp Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija
Jurgis Tiškevičius yra 82 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 25, Jaccard indeksas yra 5.45% = 25 / (82 + 377).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
