Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis
Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Algirdas, Aukso orda, Gediminas, Juodoji jūra, Kęstutis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Podolė, Vokiečių ordinas, 1362 m., 1363 m..
Algirdas
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).
Algirdas ir Karijotaičiai · Algirdas ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Aukso orda
Aukso Orda (mongolų kalba Altan Orda; totorių kalba: Altın Urda), dar vadinama Kipčiakų Orda – pusiau klajoklių mongolų (vėliau tiurkizuota) valstybė, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki XVI a. pradžios.
Aukso orda ir Karijotaičiai · Aukso orda ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Gediminas ir Karijotaičiai · Gediminas ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Juodoji jūra
miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.
Juodoji jūra ir Karijotaičiai · Juodoji jūra ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Kęstutis
Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas.
Karijotaičiai ir Kęstutis · Kęstutis ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Karijotaičiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Podolė
Podolė – istorinis regionas pietvakarių Ukrainoje, tarp Pietinio Bugo ir Dniestro (dabartinė Vinycios ir Chmelnyckio sričių teritorija) ir šiaurės rytų Moldovoje (šiaurinė Padniestrės dalis).
Karijotaičiai ir Podolė · Mėlynųjų Vandenų mūšis ir Podolė ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Karijotaičiai ir Vokiečių ordinas · Mėlynųjų Vandenų mūšis ir Vokiečių ordinas ·
1362 m.
1362 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1362 m. ir Karijotaičiai · 1362 m. ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
1363 m.
1363 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1363 m. ir Karijotaičiai · 1363 m. ir Mėlynųjų Vandenų mūšis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis panašumų
Palyginimas tarp Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis
Karijotaičiai yra 67 santykius, o Mėlynųjų Vandenų mūšis turi 47. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 8.77% = 10 / (67 + 47).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Karijotaičiai ir Mėlynųjų Vandenų mūšis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
